Verslą tokie valdininkų užmojai, švelniai tariant, nenudžiugino.
Pirmadienį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams pristatytas sprendimo dėl kompensavimo už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas tvarkos aprašo projektas.
Juo siekiama pakeisti iki šiol galiojantį tuo metu miesto valdžioje buvusių politikų 2019 m. balandį patvirtintą sprendimą.
Pasak Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Valdo Švedo, naujo sprendimo esmė labai paprasta.
„Siekiame pakeisti kompensacijos už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas dydį. Dabar už kiekvieną neįrengtą vietą Savivaldybei tenka sumokėti 1500 eurų.
Laikas bėga, situacija nekilnojamo turto srityje sparčiai keičiasi ir iš sudaromų sutarčių matome, kad yra poreikis naujiems ar rekonstruojamiems objektams. Tie 1500 eurų jau nebeatitinka realybės. Kainos yra ženkliai padidėjusios“, – „Vakarų ekspresui“ sakė V. Švedas.
Vienkartinės kompensacijos dydį norima padidinti iki 4500 eurų. Jis bus taikomas tik tais atvejais, kai nuo pastato daugiau kaip 500 m spinduliu nėra galimybių įrengti trūkstamas automobilių stovėjimo vietas. Surinktus pinigus žadama skirti antžeminių-požeminių automobilių saugykloms įrengti.
Nustatant naują tarifą, skaičiai iš piršto laužti nebuvo.
„Savivaldybė pati rengia naujas automobilių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių, tad mes puikiai žinome, kiek viskas kainuoja. Įvertinome paskutines su rangovais pasirašytas sutartis ir pamatėme, kad sumos vidurkis siekia per 4 tūkst. eurų.
Niekam nenorime nuolaidžiauti, visiems turi galioti tokios pačios sąlygos. Verslas privalo sumokėti tiek, kiek realiai ir kainuoja vienos automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas.
Jei nekilnojamojo turto vystytojai savo žemės sklype aikštelių įrengti neplanuoja ir nori už tai sumokėti, tai ir turi sumokėti rinkos kainą, bet ne pigiau. Nes pats verslas, matyt, norėtų ir vos vieną eurą sumokėti“, – teigė V. Švedas.
Naujo sprendimo būtinybę Savivaldybė motyvuoja ne siekiu surinkti kuo daugiau pinigų.
Norima, kad verslas ieškotų galimybių ir įrengtų kuo daugiau automobilių stovėjimo aikštelių, nes jų trūkumas vėliau atsisuka prieš visus miesto gyventojus. Kad net tris kartus padidėjęs kompensacijos mokestis gali atbaidyti investuotojus, negalvojama.
„Verslas turi prisitaikyti. Nenorint mokėti kompensacijų, reikia projektuoti mažesnio ploto pastatus ir įrengti tiek automobilių stovėjimo aikštelių, kiek sugebama.
Atsižvelgti į realias sąlygas, o ne užstatyti visą sklypą ir tik tada pradėti galvoti, kur šalia jo pastatyti mašinas.
Klaipėdiečiams jokia paslaptis, kad visame mieste vietų mašinoms statyti labai trūksta“, – sakė V. Švedas.
Tačiau už jų neįrengimą visame mieste tenka sumokėti vienodai.
Vertinant dabartinę situaciją, Klaipėdos senamiestyje vyrauja projektai, kuriuose sklypų numatomas užstatymas svyruoja nuo 300 iki 800 kv./m, su siūlomu užstatymo tankumu nuo 50 iki 100 proc.
Juose automobilių stovėjimo vietų poreikis, remiantis statybų techniniu reglamentu, priešgaisrinės saugos reikalavimais ir higienos normomis, sunkiai realizuojamas arba praktiškai neišsprendžiamas.
V. Švedo teigimu, dėl šių priežasčių verslui nekilnojamojo turto objektai tampa nepatrauklūs, investicijos neatsiperka ir senamiestis bei centrinė miesto dalis toliau merdėja.
Naudojantis miesto žeme, išskyrus kompensacijos sumokėjimą, galioja ir zonos, kuriose nustatyti automobilių stovėjimo vietų koeficientai.
Juos planuojama palikti nepakeistus. Senamiestyje taikomas 0,25 koeficientas, centrinėje miesto dalyje – 0,5, Smiltynėje – 0,75, likusioje miesto dalyje – 1.
Matematika čia paprasta. Jei kokiam nors senamiestyje naujai statomam ar rekonstruojamam objektui reikia 20 stovėjimo vietų automobiliui, tai, pritaikius minėtą koeficientą, šio projekto vystytojui vietų užtenka įrengti keturis kartus mažiau (5). Tačiau tai jam kainuotų 22 500 eurų.
Apie planuojamus pakeitimus Savivaldybės administracijos darbuotojai kalbėjosi su Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovais. Verslininkai tokius valdžios planus vertina jei ne priešiškai, tai labai atsargiai.
„Kalbėjomės, bet tai dar visiškai nebaigta tema. Mes išsakėme savo pastabas. Kol kas nėra jokio aiškumo, kodėl reikia didinti kompensacijos dydį. Juk taip galima ir iki milijono eurų padidinti.
Tačiau reikia įrodyti, kad tiek kainuoja. Išgirdome daug argumentų už, bet ir išsakėme daug argumentų prieš. Jei juos išgirs, bus gerai. Jei ne, blogai“, – sakė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis.
Valdžios ir verslo diskusijoms laiko liko labai mažai. Ar pritarti šiam projektui, Savivaldybės taryba spręs jau kitos savaitės pabaigoje.
