Renkasi vis brangesnius automobilius
Žmogus ar įmonė, neturinti visos pinigų sumos automobilio įsigijimui ir siekianti gauti automobilio lizingą, susiduria su gana greitu procesu. Vienas iš būdų yra kreiptis tiesiai į norimo banko padalinį: užpildyti lizingo paraišką, gauti atsakymą apie finansavimo galimybes, pasirašyti sutartį, pasirūpinti automobilio draudimu bei pradėti vykdyti susitarimo su banku sąlygas. Taip pat klientai turi galimybę kreiptis ir į tarpininkaujančias įmones, kurios įprastai padeda surasti ir išsirinkti automobilį.
Lietuvoje veikiantys bankai klientams siūlo vis greitesnius ir patogesnius autolizingo gavimo būdus. Siekiant įsigyti naują ar mažai naudotą automobilį, banko pasirinkimas neturi reikšmės – svarbu tinkamos siūlomos sąlygos vartotojui.
Pasak specialistų, patartina atkreipti dėmesį į banko siūlomą palūkanų normą, pradinės įmokos sumą, individualią finansinę situaciją ir kitus nurodytus dalykus. Vis dėlto, kai kurie bankai jau siūlo lankstesnes sąlygas, o gauti automobilio lizingą nuo kreipimosi dienos užtrunka nuo vienos iki trijų – terminas priklauso nuo situacijos sudėtingumo.
Dažnai automobilio lizingo sąlygos kinta priklausomai nuo naujo arba mažai naudoto automobilio kainos.
Šiaulių banko lizingo departamento direktorius Mindaugas Vasiliauskas teigia, kad jei automobilio kaina yra 7 tūkst. eurų ir daugiau, automobilio lizingo pasiūlymas yra patrauklesnis, o jo sąlygos atitinkamai palankesnės klientui.
M.Vasiliausko pateiktais naujausiais duomenimis, populiariausia vidutinė lizingo automobiliui suma yra 20 tūkst. eurų, kurią klientai išsimoka per 36-60 mėnesius.
Panašią tendenciją pastebi ir „Luminor lizingo“ vadovė Žydrūnė Samuolienė – vidutinė lengvųjų automobilių šiemet sudaro apie 22 tūkst. eurų. „Verta atkreipti dėmesį, kad ji kelis pastaruosius metus didėja – 2020 m. sudarė apie 19 tūkst. eurų, 2019 m. – apie 18 tūkst. eurų“, – pabrėžia Ž.Samuolienė. Tokias finansavimo sumas lizingo vartotojai įprastai išmoka per 56 mėnesius.
Remiantis SEB banko atstovų pateikta šių metų 9 mėnesių privačių ir verslo klientų statistika, „vidutinė lizingo vertė naujam automobiliui įsigyti siekė vidutiniškai per 28,5 tūkst. eurų – 4,8 tūkst. eurų daugiau negu pernai, o naudoto automobilio lizingo vertė buvo 21,6 tūkst. eurų – 1,6 tūkst. eurų daugiau negu prieš metus“.
„Toks augimas rodo atsigaunančią ekonomiką, didėjančias gyventojų pajamas ir teigiamus lūkesčius dėl ateities“, – komentuoja SEB Baltijos šalių lizingo vadovas Saulius Mockus.
Ž.Samuolienės teigimu, apie 43 proc. pasirašytų sutarčių šiemet sudarė pasirašytos sutartys su fiziniais asmenimis, 57 proc. su juridiniais. „Per tą patį laikotarpį praėjusiais metais sudarytų sutarčių apie 39 proc. sudarė fizinių asmenų sutartys, 61 proc. – juridinių“, – sako „Luminor lizingas“ vadovė. Taip pat akcentuojama, kad šiemet 76 proc. daugiau sudarytų sutarčių lėmė lankstesnis konsultavimas bei išplėstas partnerių tinklas.
Šiaulių banko lizingo departamento direktorius taip pat įžvelgia panašią situaciją. Jo turimais duomenimis, 2020 m. užfiksuoti 2090 lizingu įsigyti automobiliai, o 2021 m. – virš 2700 vienetų.
Anot SEB banko atstovų, per šių metų devynis mėnesius buvo sudaryta daugiau negu 5,4 tūkst. automobilių lizingo sutarčių. „Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, lizingo suma, suteikta privatiems ir verslo klientams, buvo 27,5 proc. didesnė“, – lygina S.Mockus.
Populiarėjančias ir drąsesnes tendencijas Lietuvoje įžvelgiantis Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Finansų katedros docentas, socialinių mokslų daktaras Antanas Laurinavičius pritaria, kad tokia paslauga populiarėja. Specialistas atkreipia dėmesį, kad dėl nedidelės finansinės rizikos vartotojui ši paslauga yra plačiai paplitusi tarp tų, kurie neturi pilnos sumos automobiliui ar sukauptas lėšas yra nusimatę skirti kitur.
Juolab bankų atstovai pastebi ir naujovę – daugiau nei 60 proc. sutarčių yra sudaromos naujų arba mažai naudotų automobilių prekybos vietose.
Tuo metu Lietuvos banko atstovai įžvelgia naują pokytį bendroje vartojimo kreditų sistemoje: „Fiziniai asmenys įsigyja brangesnių prekių ir paslaugų išsimokėtinai. Vidutinė susietojo vartojimo kredito suma, suteikta ne kredito įstaigų, 2021 m. I pusmetį išaugo dvigubai“.
„Kredito įstaigų susietojo vartojimo kredito, prekių ir paslaugų pirkimo išsimokėtinai, portfelis 2021 m. I pusmečio pabaigoje buvo beveik 20 proc. didesnis nei per atitinkamą 2020 m. laikotarpį ir siekė beveik 380 mln. eurų“, – naujausiais duomenimis dalijasi Lietuvos banko atstovas.
Hibridiniai automobiliai – tarp populiariausiųjų
Išsirinkti automobilį klientai užtrunka, tačiau didžiausia dalis jų – vos ką tik išriedėję iš salono arba mažai naudoti. Pavyzdžiui, „Luminor lizinge“ apie 75 proc. visų sandorių sudaro naujų automobilių finansavimas.
Kadangi naujų automobilių įsigijimas lizingu neretai užima didesnę dalį nei vos kelių metų senumo, taip pat pastebimos ir populiarios lietuvių pasirenkamos markės ir modeliai.
Ž.Samuolienė išskiria dažniausius privačių klientų naujų automobilių pasirinkimus: „Toyota C-HR Hybrid“, „Nissan Qashqai“, „Dacia Sandero“. Visgi juridinių asmenų poreikiai skiriasi, įmonės labiausiai mėgsta „Renault Master“, „Toyota RAV 4 Hybrid“ ir „Volkswagen T-cross“.
Verta neužmiršti, kad dalis autolizingu besinaudojančių klientų kreipiasi ir dėl finansavimo naudotų lengvųjų transporto priemonių įsigijimui.
Juridiniai asmenys, anot „Luminor lizingas“ atstovės, renkasi „Volkswagen Passat“, „Renault Master“, „Ford Transit Custom“, o tarp privačių klientų lyderiauja „Toyota RAV 4“, „Toyota Corolla“ ir „Nissan Qashqai“.
M.Vasiliauskas taip pat akcentuoja, kad tiek naujų, tiek naudotų automobilių rinkoje laimi „Volkswagen“, „Toyota“ markės, tačiau, Šiaulių banko lizingo departamento duomenimis, bendrai taip pat populiarios ir „BMW“, „Audi“, „Škoda“ ir „Mercedes-Benz“ markės.
Nors didžioji dalis autolizingą siūlančių bankų skelbia, kad skatina gamtai draugiškus automobilius ir sudaro palankesnes sąlygas jų įsigijimui, populiariausiųjų sąraše elektromobiliams neliko vietos. Vis dėlto vien elektra varomų automobilių gretas užpildo taupieji hibridai bei padidinto važumo automobiliai – „SUV“.
S.Mockus taip pat pastebi, kad pirmąjį pusmetį taip pat didžioji rinkos dalis rinkosi „SUV“ tipo automobilius. „Per 2021 metų 8 mėnesius SEB bankas suteikė pusketvirto karto daugiau žaliojo lizingo sutarčių negu per tą patį laikotarpį pernai“, – komentuoja SEB Baltijos šalių lizingo atstovas. Jis taip pat pabrėžia, kad tokie pasirinkimai skaičiuojami vos dešimtimis.
Autolizingas laimi prieš paskolą automobiliui
Kol investicijų ir finansų ekspertai nesutaria, ar automobilio lizingas, paskola transporto priemonei ar kitokio tipo paskola kelia riziką, visgi pritariama, kad autolizingas yra patrauklesnis pasirinkimas vartotojui.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė ir finansų pagrindus bei įmonių išlaidų valdymą dėstanti Alfreda Šapkauskienė primena, kad svarbu žinoti, jog lizingu įsigijus transporto priemonę ji priklauso lizingą suteikusiai bendrovei. Pasak specialistės, vertėtų suprasti: „Lizingo kapitalo kaštai paprastai yra didesni nei pirkimo“.
Pasirenkant automobilio finansavimo būdą yra būtina įvertinti, kas įsigyja automobilį – įmonė ar fizinis asmuo. „Įmonės dažnai renkasi automobilius įsigyti lizingo būdu siekdamos neįšaldyti apyvartinių lėšų“, – komentuoja A.Šapkauskienė. Ji taip pat priduria, jog vienu ar kitu būdu skolintos lėšos įprastai yra pigesnės nei nuosavos. Visgi reikia suvokti, kad fiziniai asmenys neuždirbs pajamų iš automobilio eksploatavimo, tačiau vis tiek privalės vykdyti visus įsipareigojimus bankui.
Visgi „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas nesutinka, kad tokios išlaidos automobiliui, ypač jei jis klientui yra gerokai per brangus, nesukelia rizikos – įsipareigojimus reikia vykdyti bet kokiu atveju.
Jei transporto priemonė, pasak investicijų specialisto, yra naudojama kaip darbo priemonė, tai gali būti suvokiama kaip tam tikra investicijos forma. „Visais kitais atvejais – tai tiesiog išlaidos“, – teigia V.Rūkas.
V.Rūko tikinimu, toks sprendimas turi būti pamatuotas ir įvertintos lėšų išlaidos. „Jeigu automobilį perki už dviejų mėnesių darbo užmokestį, tai viskas čia yra gerai. Jeigu jau jo vertė yra lygi dviejų metų darbo užmokesčiui – tai jau neskamba pamatuotai“, – tvirtina specialistas.
Nepamatuotas finansinis sprendimas, anot pašnekovo, yra tada, kai žmogus apskritai neturi jokio sukaupusių santaupų ir užuot uždirbtas lėšas taupęs, jis dar pasiima lizingą ir tokiu būdu įsigyja lengvąją transporto priemonę.
Vis dėlto „Luminor lizingo“ vadovė pabrėžia, kad sprendimą tarp lizingo ir vartojimo paskolos klientui atlikti nėra sunku – viską lemia norimo įsigyti automobilio kaina. „Lizingo finansavimo sąlygos yra patrauklesnės – palūkanų norma gerokai mažesnė, palyginti su vartojimo paskola, tačiau lizingui taikoma minimali finansuojama suma“, – teigia specialistė.
„Mano manymu, paslauga nėra pernelyg rizikinga, nes ta rizika yra apribota“, – dar kitokios nuomonės laikosi A.Laurinavičius. Kadangi tai dažniausiai yra ilgas įsipareigojimas užtvirtintas turtu, ištikus nelaimei jį galima eliminuoti būtent juo.
Tačiau specialistas pastebi, kad automobilio lizingas, kaip vienas iš finansavimo objektų, yra pasirenkamas dažniausiai vien dėl jo pritaikymo vartotojo poreikiams.
Neįvykdyti įsipareigojimai lizingą suteikusiai kompanijai, pasak A.Šapkauskienės, ne tik pabloginą asmens ar įmonės kredito istoriją, bet taip pat rizikuojama netekti paties automobilio ar iki to laiko sumokėtų įmokų.
Lietuvos bankai, suteikiantys paskolas ar lizingą automobiliui, taip pat nuodugniai įvertina pareiškėjo situaciją ir skatina priimti apgalvotą sprendimą ir pernelyg „nesusiveržti diržų“.
„Vienas iš paprastų ir gyvenimiškų patarimų, kaip pasiruošti paskolai: rekomenduojama 3–6 mėnesius pamėginti gyventi be tokios sumos pinigų, kurią skirtumėte paskolos ar lizingo įmokai. Pavyzdžiui, jei planuojate pasiskolinti automobiliui, kurio įmoka bus 160 Eur kiekvieną mėnesį, dar iki sprendimo pamėginkite gyventi be šios sumos ir stebėkite, kaip keičiasi jūsų gyvenimo kokybė“, – pataria S.Mockus.
Todėl specialistė akcentuoja, kad prieš įsigyjant brangų materialinį turtą be investicinės grąžos reikia įsivertinti, ar bus reguliarus įmokų mokėjimas, ar liks pinigų automobilio apdraudimui, ar apskaičiuotos laiko sąnaudos, praradus lizingu įsigytą automobilį.
Visgi A.Laurinavičius dar kartą pabrėžia, kad nors ir investicijos į būstą ar kitokį materialinį turtą yra gera priemonė kovoje su infliacija, tačiau reikia suprasti, kad investicija į automobilį tampa tik išlaidomis. Automobilių vertė, anot specialisto, ne didėja, o mažėja – priešingai negu būstas.
