Apie visa tai „Žinių radijo“ laidoje papasakojo bendrovės „Luminor“ privačios bankininkystės vadovas Tadas Ratkevičius ir „Ignitis“ sumanių energetikos sprendimų produkto vadovas Andrius Šeršniovas.
Šiuo metu Lietuvoje yra 3720 elektromobilių, visame autoparke tai sudaro 0,22 proc. Praėjusiais metais per visus metus buvo užregistruota 1100 elektromobilių, o šiais metais iki rugsėjo mėnesio užregistruota virš 1100 transporto priemonių.
„Šiais metais turėsime eksponentinį augimą, nes metų pabaiga įprastai būna aktyvesnė automobilių rinkoje. Tikėtina, jog ir elektromobilių skaičius bus didesnis.
Pandemija šioje vietoje nemaišo ir kenčia nebent gamintojai, nes nespėja gaminti elektromobilių“, – pabrėžė A.Šeršniovas.
Bendrovės „Luminor“ privačios bankininkystės vadovas pasakojo, jog yra visokių žmonių, tačiau yra mažuma tokių, kurie persėstų į elektromobilį, nes nori švaresnės gamtos ar išgelbėti pasaulį.
Anot pašnekovo, reikės lūžio taško, jog dauguma suprastų, kad elektromobilis yra ne tik švaresnė transporto priemonė, bet ir už ją galima nepermokant kasdien važinėti kaip ir su įprastu automobiliu.
Bus kitų problemų
Taip pat A.Šeršniovas teigė, kad turime didelį kiekį elektromobilių, kuriais galima pasiekti Palangą, Klaipėdą ar pajūrį vienu įkrovimu. Kelyje tarp Vilniaus ir Klaipėdos per trejus metus atsirado pora stotelių daugiau. Aišku, pajūris stotelių skaičiumi gali pasigirti labiau, nes ten įkrovimo stotelės dygsta viena po kitos.
Lietuvoje šiuo metu instaliuota apie 360 įkrovimo stotelių. Anot pašnekovo, iš šio skaičiaus vos 160 yra greito įkrovimo stotelės. Daugiausia stotelių yra sostinėje – apie 100.
„Vilniaus gyventojai dabar be problemų gali vairuoti elektromobilį. Tačiau jei esi iš Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Panevėžio ar kitų miestelių, šiandien dar vairuoti elektromobilį yra sudėtinga“, – pabrėžė A.Šeršniovas.
Tačiau jis patvirtino, kad „Ignitis“ įkrovimo stotelių proveržis regionuose prasidės kitais metais.
„Per artimiausius 2–3 metus investicijos į šią sritį išaugs ir atstumo problema konvertuosis į eilių problemą. Teks stovėti ir laukti, kol kiti pasikraus transporto priemonę“, – kalbėjo pašnekovas.
Norint išvengti tokios problemos, buvo pasiūlytas įkrovimo stotelės vietos rezervavimas, tačiau tai nepasiteisino. Žmonės pradėjo piktnaudžiauti ir susimokėję rezervacijos mokestį – neatvažiuodavo. O kitas asmuo, atvažiavęs į stotelę, negalėdavo pasikrauti automobilio, todėl kildavo konfliktinių situacijų.
Pats vairuoja hibridą
„Luminor“ privačios bankininkystės vadovas jau ketverius metus vairuoja įkraunamą hibridą. Šią transporto priemonę jis pasirinko dėl neišvystytos įkrovimo stotelių infrastruktūros: „Kuo daugiau važiuoju su savo automobiliu, tuo labiau suprantu, kaip važiuoja elektromobiliai ir ko galima tikėtis.
Prieš keletą metų sau pasakiau, jog kita transporto priemonė tikrai bus varoma vien elektra. Nuvažiuojamų kilometrų baimės neatsikratysime, kol nepabandysime“.
Pašnekovas mano, kad dauguma renkasi hibridinius automobilius, nes, pavyzdžiui, elektromobiliai vasarą nuvažiuoja daugiau kilometrų nei žiemą.
„Įkraunamas hibridas yra geras variantas pereinant prie elektromobilių, jei jį įkrauni namuose arba darbe ir važinėji vien elektra. Aišku, dauguma įkraunamus hibridus naudoja vien dėl EV numerio, jog turėtų tam tikrų privilegijų, o iš tikrųjų niekada nekrauna tų baterijų. To mes norėtume išvengti“, – akcentavo T.Ratkevičius.
„Ignitis“ sumanių energetikos sprendimų produkto vadovas irgi susidūrė su panašia situacija. Jam teko bendrauti su kai kurių gamintojų atstovais ir jie be užuolankų sakė, kad įkrovimo laidai esą būna neišimti iš pakuotės.
Žmonės nesivargina krauti hibridinių automobilių, kai vėliau gali nuvažiuoti vos 22 km. Jie renkasi hibridinę transport priemonę, jog išvengtų spūsčių ir tam tikrose vietose galėtų pasistatyti nemokamai transporto priemonę.
Išlieka prabangos preke
Pastaruoju metu iškilo ir dar viena problema – tarp privačių elektromobilių savininkų ir dalijimosi kompanijų vyrauja konkurencija dėl viešųjų įkrovimo stotelių.
„Ne paslaptis, kad mūsų didžiausias klientas yra automobilių dalijimosi kompanija. Labai džiaugiamės, kad ji egzistuoja, nes Vilnius yra Baltijos šalyse lyderis tarp elektrinių dalijimosi paslaugų. Viena dalijimosi mašina pakeičia septynias įprastas transporto priemones, o jei yra dar elektromobilis, įsivaizduokite, kokį ji daro efektą“, – tvirtino vyras.
Daugumai elektromobilis išlieka prabangos prekė, tačiau viename reportaže T.Ratkevičius teigė, jog prabangesnis automobilis yra pigesnis už įprastą.
„Visi mano bandyti elektromobiliai yra pigesni už degalais varomus automobilius, jei pradedi skaičiuoti naudojimo kaštus. Juk nusipirkęs automobilį tu jo nepalieki garaže, o juo naudojiesi. Naudodamasis elektromobiliu tu sumoki iki 5 ar net 10 kartų mažiau už degalus“, – pažymėjo T.Ratkevičius.
Be to, aptarnavimo kaštai yra nuo 3 iki 10 kartų mažesni. Jei automobiliu naudojiesi apie ketverius metus ir pravažiuoji apie 60–70 tūkst. kilometrų, elektromobilis yra pigesnis negu degalais varomas automobilis.
„Nereikėtų žiūrėti į 50 didesnę įsigijimo kainą, o reikia skaičiuoti visus pinigus, kuriuos išleisite važiuodami automobiliu“, – dėstė T.Ratkevičius.
Pasak pašnekovo, kuo brangesnis automobilis, tuo atpirkimo suma yra didesnė.
Lietuvos bankai pastebėjo tendenciją, jog pirkėjams tampa vis aktualesnės technologijos, kurios tausoja gamtą. Todėl, matant šį užsidegimą, „Luminor“ bankas lizingui suteikia palūkanų nuolaidą automobiliams, kurie yra mažiau taršūs.
„Elektromobilių eksploatavimas yra pigesnis, nes nėra daug judančių detalių, kurias reikėtų sutepti ar pakeisti. Visi dabartiniai elektromobilių vairuotojai gali būti ramūs, nes atsiras pirkėjų, kurie norės juos įsigyti po kelerių metų. Jų pasiūla bus mažesnė nei paklausa, kuri atsiras per 3–4 metus“, – skaičiavo pašnekovas.
Energetikos sistema atlaikys
A.Šeršniovo buvo paklausta, jei Lietuvoje pradėtų stipriai daugėti elektromobilių, ar esama energetikos sistema sugebėtų užtikrinti elektros poreikį. Jis atsakė, jog atlikdami tyrimą pasirinko Šeškinės, Viršuliškių ir Žvėryno gyventojus bei pastebėjo, kad, jei kiekvieną esantį vidaus degimo variklį paverstų į elektromobilį, užtektų ne tik esamos infrastruktūros, bet ir dar pakaktų patenkinti visus asmeninius poreikius.
„Be abejo, reikės tam tikrų investicijų tiems žmonėms, kurie gyvena sode, miškuose, bet valstybės elektros šalies tinklas gali atlaikyti elektromobilių poreikius“, – pridūrė A.Šeršniovas.
Automobiliui išriedėjus iš salono, jo vertė iš karto krinta apie 30 proc. Tačiau T.Ratkevičius patvirtino, jog „Tesla“ yra tas elektromobilių gamintojas, kuris stabiliai išlaiko antrinės rinkos kainą.
Pavyzdžiui, „General Motors“ daugiau nei prieš 20 metų buvo pradėję gaminti elektromobilius. Iš pradžių jie juos tik nuomavo ir tuo metu jų kaina siekė 30 tūkst. eurų. O dabar iš praėjusiais metais 1000 pagamintų elektromobilių likę apie 20, kurių kaina siekė pusė milijono eurų.
A.Šeršniovas akcentavo, kad žmonių niekas taip gerai nemotyvuoja kaip pinigai. Todėl, jei bus suvienodinta elektromobilio ir vidaus degimo automobilio kaina, visi pirks elektromobilius. Pavyzdžiui, „Porsche“ šiuo metu turi elektromobilį ir vidaus degimo variklį su vienoda kaina, pastebėta, jog visi perka elektromobilį.
T.Ratkevičius pridūrė, jog nuo 2025 m. elektromobilių kainos turėtų susilyginti su vidaus degimo variklių.
