Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie neva grandiozinį projektą – Konstitucijos prospekte pradedama sodinti medžius ir krūmus, kuriems bus išleista apie 230 tūkst. eurų. Suma stebina ne vieną ir verčia galvoti, ar nesulauksime anksčiau Vilniuje sodintų, bet neprigijusių, medelių likimo.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad Geležinio Vilko gatvėje, atkarpoje tarp Ozo ir Mokslininkų gatvių, praėjusių metų spalį buvo pasodinta 500 pušų už daugiau kaip 32 tūkst. eurų. Pavasarį medeliai atrodė tiesiog siaubingai, todėl juos išrovė.
Nors gamtininkai vieningai tvirtina, kad medžius reikia sodinti ankstyvą pavasarį – balandžio mėnesį, jei norima, kad jie prigytų, savivaldybė naujus augalus nusprendė pasodinti dar šių metų spalį.
Savivaldybės atstovai pažymi, kad viena pagrindinių Vilniaus transporto arterijų – Konstitucijos prospektas – toliau keičiasi ir netrukus taps visapusišku Žaliosios bangos pavyzdžiu. Kiekvienas jo kilometras žaliuos medžiais, krūmais, vijokliais: želdiniais bus atskirta ne tik važiuojamoji dalis ir pėsčiųjų takai, bet kai kuriose atkarpose – ir priešingo eismo juostos.
Artimiausiomis dienomis bus išardyta perteklinė asfalto danga vidurinėje skiriamojoje Konstitucijos prospekto juostoje, kurią pakeis gyva žalioji juosta – Vilniaus savivaldybės ir jos įmonių grupės darbuotojai spalio 30 d. čia rinksis pasodinti daugiau kaip 80 medžių ir 800 krūmų.
Konstitucijos pr., vietoj skiriamosios baltos juostos sužaliuos: apie 80 vnt. klevų (Acer platanoides „Farlakes Green“) ir apie 800 vnt. sedulų (Cornus sibirica).
Visi darbai, įskaitant ir sodinimo vietos parengimą, kainuos apie 230 tūkst. eurų.
„Želdiniai parinkti tokie, kurie tiktų tiek vietovei, kurioje jie augs, tiek mūsų klimatinėms sąlygoms. Šie augalai atsparūs išoriniams veiksniams“, – komentavo sostinės savivaldybės atstovas spaudai Paulius Vaitekėnas.
Nuo spalio 13 d. Konstitucijos pr. laikinai keičiamas eismo organizavimas – pasirengimo sodinimui metu eismo juostos bus susiaurintos.
Per keletą artimiausių metų prospekte dar labiau sumažės kietųjų dangų, vietoj jų bus sodinama daugiau želdinių. Keisis eismo juostų pločiai – dabar 3,7 m siekiantis vienos eismo juostos plotis bus siaurinamas iki 3 m, taip pat keisis automobilių eismo organizavimo sprendimai.
Labiau tinkami sodyboms, bet ne didmiesčiams
Gamtininkas Andrius Gaidamavičius pasisakė, kiek šį kartą išgyvens sodinami medeliai. Nors šį kartą situacija kiek geresnė, nes sedulos turėtų pratempti ilgiau, tačiau klevų likimas – liūdnokas.
A.Gaidamavičius dar kartą priminė, kad medžius geriau sodinti ankstyvą pavasarį, nes jiems reikia laiko prigyti, o spalio pabaigoje – didelis klausimas, ar spės: „Sakyčiau, kad jie jau pavėlavo, nes tie šalčiai ne už kalnų“.
Pašnekovas akcentavo, kad yra klevų rūšys, kurios yra atsparios taršai, pavyzdžiui, Trakinis, Totorinis ir Ginalinis klevas. Šie klevai užauga nedideli ir išgyventų Konstitucijos pr. Tačiau savivaldybė pasirinko sodinti ne šiuos klevus, o paprastąjį klevą.
A.Gaidamavičius pastebėjo, kad dauguma savivaldybių mėgsta sodinti šiuos klevus, tačiau vėliau dažnai griaužiasi nagus, nes patys medžiai esą yra brangūs ir gali neišgyventi, jei yra pasodinami netinkamoje vietoje.
„Šie medžiai labiau tinka sodybai papuošti, o ne intensyvioms eismo gatvėms. Šiuos medžius sodinti yra didelė investicinė rizika, geriau sodinti laukinius klevus, kurie yra atsparesni šalčiams. Greičiausiai šie medžiai sulauks pušelių likimo.
Savivaldybės klerkai turi specialistus, kurie jiems pataria, bet žinote, kažkokius sprendimus nulemia susitarimai su medelynais arba tie specialistai nelabai gilinasi į tuos medžius. Turbūt meras mąsto tik iki kadencijos pabaigos ir nori apželdinti visą Vilnių, tačiau kaip – nesvarbu“, – pridūrė gamtininkas.
A.Gaidamavičius pakomentavo ir apie planuojamas sodinti sedulas. Jis paaiškino, kad šis variantas yra kiek geresnis, nes krūmai nėra reiklūs, tačiau mano, jog jei bus pilamos paprastos druskos po krūmais, sedulos neišgyvens.
„Medžių šaknims reikia erdvės ir tinkamo kiekio drėgmės“, – sakė gamtininkas.
Jis pasiūlė savivaldybėms atstovams pasiskaičiuoti, kiek šių medžių priežiūrai prireiks investicijų.
Pasak pašnekovo, svarbiausia yra ne medžių skaičiai, o kokybė: „Lietuvoje yra 50 medžių rūšių, kurie gali augti mūsų sąlygomis, todėl yra iš ko rinktis“.
Klausimus kelia ir suma, kuri bus skirta pasodinti šiems medžiams. A.Gaidamavičius pastebėjo, jog vienos sedulos kaina siekia apie 4,5 euro, o brangiausio klevo – 100 eurų. Viską sudėjus ir apskaičiavus kaina siekia apie 11 tūkst. 600 eurų. Gamtininkas stebisi, iš kur tada atsirado 230 tūkst. eurų.
„Medelių sodinimo darbai tikrai nekainuos 100 tūkst. eurų, nebent jie čia apskaičiavo ir asfalto ardymą. Tada gal ir logiška suma“, – svarstė A.Gaidamavičius.
Atrodome kaip Europos klounai
Saugaus eismo ekspertas, Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos instruktorius Artūras Pakėnas, išgirdęs šį savivaldybės užmojį, pasakė, kad jau jam darosi juokinga ir niekaip nesupranta šių sprendimų bei ko yra siekiama sodinant medžius.
„Sostinėje eismas yra bendras, o dabar kažkokiose gatvelėse sodina medelius ar krūmelius. Ko jie čia siekia? Dabar jie 3–5 gatvėse sumažins greitį, tačiau kokią problemą sprendžia tie medeliai? Ar jie padės Konstitucijos pr., kuris būna užsikimšęs negyvai du kartus per dieną? Ar jie nuo to galo pradeda spręsti problemą?“ – stebėjosi A.Pakėnas.
Pašnekovas naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė ir tai, kad po 2–3 metų gali nudžiūti šie medžiai. Tačiau jo pasiteiravus, ar šie augalai gali pagerinti situaciją mieste, teigė, kad jie nekeis nieko, nebent bus daugiau subraižytų automobilių ir reikės skirti daugiau dėmesio važiuojant keliu.
Saugaus eismo ekspertas įsitikinęs, kad šis medžių sodinimas yra labiau parodomasis renginys.
„Kai artės rinkimai, gal mes jau žinosime, ką daryti. Dabar žiūrime, jog būtų aukštas ir gražus, o vėliau verkiame, ką jis padarė. Ką rinkomės, tą ir padarė“, – apibendrino A.Pakėnas.
Automobilių žurnalistas Ramūnas Fetingis irgi nebuvo itin patenkintas šiais sodinamais medžiais: „Kam asfaltuoti, jeigu vėliau reikės suarti ir leisti pinigus? Vilniuje yra daug vietų, kur reikalingi želdiniai ir nebūtina ardyti asfalto. Vilniaus savivaldybė susipyko su sveika nuovoka“.
Pasak pašnekovo, jeigu kažkas nori gyventi tarp medžių, tegul gyvena Labanoro girioje, o miestas, ypač ten, kur infrastruktūra jau sukurta, tikrai neturi būti griaunamas.
„Kiekvienas objektas trukdo vairuoti: medžiai, šešėliai metami nuo jų, nes nematai žmonių, dviratininkų ir t. t. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus dabartinė politika „kastruoti“ vairuotojus yra kvaila mūsų kaime. Net kitose šalyse niekas nenaikina gatvių. Bet mes juk norime būti protingesni. O išeina, kad esame eiliniai Europos klounai“, – kalbėjo R.Fetingis.
Pinigus galima išleisti protingiau
Automobilių žurnalistas Jurgis Paplaitis kiek entuziastingiau nusiteikęs prieš šį sprendimą, tačiau irgi mano, kad pinigus buvo galima išleisti protingiau.
Pasak pašnekovo, Ispanijoje eismas padarytas trimis juostomis, tačiau jos tokios siauros, kad visi pradeda mažinti greitį, jog nesubraižytų automobilių šonų ar veidrodėlių. Dėl šio pavyzdžio J.Paplaitis palaiko sodinamus medžius ir mano, kad jie paskatins vairuotojus važiuoti lėčiau.
„Dabar Konstitucijos pr. plotis kaip oro uosto nusileidimo tako. Manau, kad išdygus medžiams atsiras daugiau jaukumo. Aš nemanau, jog tie medžiai bus naudingi praktiškai, jie gerai tik iš dizaino pusės“, – naujienų portalui lrytas.lt minėjo automobilių žurnalistas.
Rugsėjo pabaigoje Vilniuje duotas startas ambicingam projektui – per 2 metus žaliomis ir jaukesnėmis paversti visas miesto gatves. Bus pasodinta daugiau nei 100 tūkst. medžių, 10 mln. krūmų ir 300 tūkst. vijoklių.
