Gilužio gatvės gyventojai ir Pilaitės seniūnas deda daug vilčių į Vilniaus miesto savivaldybę.
Jie tikisi, kad kelias, kuriame automobiliai klimpsta ir skęsta vienas po kito, bus sutvarkytas, tačiau savivaldybės atsakymas paprastas – gyventojai keliu gali naudotis.
Ne pyragai ir vasarą
Pilaitės gyventojas Aleksandras pasakojo, kad po gausesnio lietaus visi automobiliai Gilužio gatvėje klimpsta, o kai nebūna lietaus, rajoną apgaubia dideli dulkių debesys.
„Šioje vietoje padarytas įvažiavimas į aplinkkelį, todėl čia važiuoja labai daug transporto priemonių. Vasarą nėra kuo kvėpuoti“, – pasakojo Aleksandras.
Vyras tvirtino, kad gyventojams jau teko rašyti skundus ir prašymus savivaldybei, tačiau jie išsiaiškino, jog kelias vienoje vietoje eina per privatų sklypą, o jo savininkas paprašė didelės sumos pinigų, todėl savivaldybė esą neplanuoja pirkti šio sklypo.
„Tas žmogus turi apie 90 sklypų Vilniuje. Mums kažkada teko bendrauti su tuo savininku, bet nieko nepasiekėme. Jis mums pasakė, kad jei norite, jog būtų kelias, pirkite sklypą už milijoną eurų“, – pasakojo Aleksandras.
Pasak pašnekovo, anksčiau savivaldybė po lietaus bandydavo tvarkyti kelią specialiu traktoriumi, bet pastaruoju metu pasidavė.
Skelbimuose seka pasakas
Aleksandras teigė, kad tokį prastą kelią Pilaitės gyventojai turi jau daugiau kaip 10 metų. Aišku, anksčiau buvo dar blogiau. Dabar dalį kelio asfaltavo prekybos centras.
„Labai juokinga, nes čia juk pagrindinis kelias, o ne užmiestis. Tas kelias svarbus miestui, bet sąlygos juo saugiai važiuoti nėra sudarytos“, – sakė vilnietis.
Netoli šio kelio parduodami butai už 120 tūkst. eurų, o normalaus kelio, kuris turi būti infrastruktūros dalis, nėra.
Peržiūrėjus kelis butų skelbimus galima pastebėti, kad kai kurie nekilnojamojo turto brokeriai žada šioje vietoje gerą asfaltuotą privažiavimą, bet tokio nėra ir panašu, kad greitai nebus.
Siūlo kelią uždaryti
Pačiam Aleksandrui šioje vietoje neteko įklimpti, nes jau žino, kad čia važiuodamas turės problemų, – ne kartą teko taisyti šiame kelyje apgadintą automobilį.
Šioje Pilaitės vietoje yra ne kelias, o tiesiog prastos būklės žvyrkelis. Juo pavažinėjus tenka keisti ir ratlankius, ir kitas automobilio detales.
Ir kiti Pilaitės gyventojai pripažįsta, kad jų rajone šis kelias kelia daugiausia problemų.
Pilaitės bendruomenės interneto svetainėje viena moteris pasiūlė apskritai uždaryti šį kelią, kol jis nebus sutvarkytas.
Kitas gyventojas pridūrė: „Kai meras užsiima savireklama, o savivaldybės administracija pinigus nukreipia ne į tą kišenę, tai nėra ko ir stebėtis.“
Dar viena gyventoja nusprendė pajuokauti: „Ar ežerų per mažai? Kodėl reikia važiuoti per tokias balas?“
Pilaitės gyventoja Monika pasakojo, kad ir jai ši vieta gerai žinoma. Pamačiusi po lietaus susidariusią balą ji apsisuka, nes bijo važiuoti: „Bijau, kad šioje kūdroje galiu ir transporto priemonę palikti.“
Vyksta teismų procedūros
Pilaitės seniūnas Albinas Šniras teigė, kad šios gatvės atkarpa jau yra žinoma ir ją bandoma suremontuoti. Po didesnio lietaus kelias aptvarkomas, tačiau neilgam – automobilių ratai jį sparčiai išmala.
Šiuo metu vyksta teismų procesas dėl galutinio gatvės sutvarkymo.
Anot A.Šniro, kartais Nacionalinei žemės tarnybai pavyksta sklypų savininkams pasiūlyti kitą vietą arba jie sutinka priimti kompensaciją, todėl visi procesai vyksta greičiau.
Bet jei nepavyksta susitarti, prasideda teismų procesai: „Būna žmonių, kurie nori užsidirbti, todėl prašo didelės pinigų sumos, bet yra įstatymai, kurie nustato sklypų išpirkimo kainas.
Nėra tokių įstatymų, kurie leistų gyventojams prašyti savivaldybės dviejų ar trijų milijonų už tam tikrą sklypą.“
„Jei šiais metais nesutvarkys gatvės, kitų metų pradžioje tikrai turėtų sutvarkyti.
Panaši situacija yra ir Smalinės gatvėje. Seniūnijos plečiasi, o infrastruktūros kūrimas atsilieka“, – aiškino Pilaitės seniūnas.
Į žvyrkelį įsiterpę pora privačių sklypų, todėl šio kelio negalima asfaltuoti. A.Šniras minėjo, kad ši teritorija anksčiau nebuvo užstatyta, todėl ir didelio poreikio ką nors keisti nebuvo.
Dažniausiai gyventojai kreipiasi ne dėl nebaigtos asfaltuoti gatvės, o dėl to, kad po lietaus atsiranda duobių.
Pačiam A.Šnirui baloje neteko įklimpti, nes jis ją apvažiuoja.
„Ten vyko statybos, todėl Gilužio gatvėje susiformavo grioviai. Jeigu šis kelias turėtų lietaus nutekėjimo kanalizaciją, niekas ten neužsikimštų“, – sakė Pilaitės seniūnas.
Savivaldybei viskas gerai
„Didesniam sklypui buvo parengtas žemės sklypo valdos projektas ir yra pakeista paskirtis iš žemės ūkio į kitą paskirtį. Naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, – pranešė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
Šiuo projektu buvo siūloma nustatyti kelio servitutą ir pagal paramos sutartį sklypą perduoti savivaldybei.“
Pasak savivaldybės atstovų, kadangi kelio servitutas registruotas, nemato poreikio sklypo, esančio Gilužio gatvėje, pirkti iš savininko, nes gyventojai keliu ir taip gali naudotis.
„Norint parengti sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, reikia organizuoti ir patvirtinti detalųjį planą. Tuo metu siauras sklypas yra žemės ūkio paskirties ir kelio servituto neturi.
Apie sklypų pirkimą informacijos neturime, nes iš savininko nebuvo gautas pasiūlymas pirkti sklypą“, – teigė savivaldybės atstovai.
Pasipelnyti nepavyko tik vienam asmeniui
Tiesiant Vakarinį aplinkkelį vienam asmeniui, kuriam priklausiusi žemė buvo paimta visuomenės poreikiams, pasipelnyti nepavyko. Tačiau tokie atvejai itin reti.
Aukščiausiasis teismas neseniai nusprendė, kad T.V. priteistinos kompensacijos už 2014 m. paimtus tris žemės sklypus Vakariniam aplinkkeliui tiesti atitiko tuometę rinkos vertę ir jos leido jam įsigyti lygiavertį sklypą.
Šioje byloje teismai buvo nustatę paimtų žemės sklypų kompensacijos dydžius: 175 tūkst., 96,5 tūkst. ir 146 tūkst. eurų. Šie dydžiai atitiko paimtų sklypų rinkos vertę Nacionalinei žemės tarnybai priimant sprendimus dėl sklypų paėmimo.
„Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė kompensacijos dydį, atitinkantį paimtų sklypų rinkos vertę institucijos sprendimų paimti sklypus priėmimo dienomis.
Atsakovui priklauso tik toks atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, kuris yra nustatytas teismo sprendimu, o atlyginimą viršijančią išmokėtos kompensacijos dalį atsakovas privalo savivaldybei grąžinti, nes į ją neturi jokių teisių“, – rašoma Aukščiausiojo teismo nutartyje.
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. tenkino savivaldybės ieškinį ir priteisė savivaldybei apie 116 tūkst. eurų permokų, kurios susidarė sumokėjus kompensacijas remiantis ankstesniu įvertinimu.
Aukščiausiojo teismo vertinimu, be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas, nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita.
