„Jūs paprašėte mūsų parengti darniam judumui skirtą skyrių. Ir aš atvirai pasakysiu: panagrinėję skaičius mes pamatėme, kad Lietuvos automobilių parkas yra pats seniausias visoje Europos Sąjungoje. Taip atsitiko todėl, kad jūs įsigijote ypač daug naudotų automobilių iš kitų šalių – ir tai yra milžiniška problema“, – pirmadienį diskusijoje apie darnų transportą sakė Rudolfo Lacy.
Jo teigimu, norint valstybėje išspręsti tokią „milžinišką problemą“, reikia visos Vyriausybės pastangų.
„Mes pasiūlėme įvairių politikos krypčių, kaip susitvarkyti su tokia itin unikalia situacija. Todėl pirmiausia atkreipiu dėmesį į dyzelinį kurą, kuris yra pats blogiausias variantas transporto sektoriuje. Žinoma, dyzeliniai automobiliai yra patvarūs ir efektyvūs, kai sunaudoja mažiau kuro, tačiau jie išmeta ypač pavojingus teršalus. Tada jums kyla dilema: ką daryti?
Negi naudosite valstybės lėšas ir jas skirstysite šeimoms arba asmenims, kurie norėtų pakeisti transporto priemonę, pavyzdžiui, į elektromobilį arba dviratį?“, – kalbėjo vienas EBPO vadovų.
Jis verčiau pasiūlė Vyriausybei pirmiausia vienu metu planuoti transporto tinklą ir žemės ploto panaudojimą. „Be to, būtina harmonizuoti visą politiką taip, kad būtų kuo labiau apsunkintas sprendimas pasirinkti dyzelinę transporto priemonę – Vyriausybei reikia ieškoti pusiausvyros tarp paskatų gyventojams ir surasti integruotą požiūrį, pavyzdžiui, perkeliant krovinių vežimą nuo kelių į geležinkelius ir vandenis kelius“, – sakė R. Lacy. Vienas iš reguliavimo būdų, siūlė R. Lacy, – riboti dyzelinio kuro prieinamumą degalinėse.
EBPO atstovo žodžiais, problemai išspręsti reikia įtraukti visas pagrindines suinteresuotas šalis. „Šios suinteresuotos šalys, kaip naudotų automobilių importuotojai arba valstybinių numerių registracijos įstaiga, turi pavadinimus ir moka mokesčius. Galų gale jos irgi turi prisiimti atsakomybę transformuojant transporto sektorių“, – teigė R. Lacy.
EBPO aplinkosaugos veiksmingumo įvertinime nurodomas Lietuvai būdingas „vienas didžiausių „dyzelino diferencialų“, t. y., dyzelinui taikomo mokesčio tarifo atotrūkis nuo taikomo benzinui“.
2019 m. Lietuvoje 69,2 proc. visų keleivinių transporto priemonių buvo varomos dyzelinu, kai dar 2010 m. tokių transporto priemonių dalis sudarė tik 15,2 proc. „Mažas dyzelino mokesčio tarifas sąlygojo, kad per pastarąjį dešimtmetį dyzelinių keleivinių transporto priemonių sparčiai daugėjo.
Todėl išaugo išmetamų oro teršalų kiekis, o jie darė neigiamą poveikį žmonių sveikatai“, – aiškinama EBPO rekomendacijose.
Todėl EBPO siūlo „laipsniškai didinti dyzelino mokesčio tarifą bent iki dabartinio benzinui nustatyto mokesčio tarifo lygio“ ir „išplėsti naują pagal CO2 diferencijuojamą registracijos mokestį, (...) didinti mokesčio tarifus visoms transporto priemonėms, nesuteikiant pranašumo varomiems dyzelinu“.
Tokį reguliavimą numatantį Automobilių taršos mokesčio įstatymą Aplinkos ministerija perdavė derinti į Vyriausybę, spalį jis turėtų būti svarstomas Seime.
