„Senesni automobiliai tarp Europos didmiesčių yra taršiausi Vilniuje ir Sofijoje, Bulgarijoje. Naujesni automobiliai Vilniuje geriau prižiūrimi ir yra panašiai tvarkingi kaip Vakarų Europos didmiesčiuose, kuriuose tarša buvo matuojama su šia technologija“, – sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistas Paulius Žvirblis. Tokią padėtį atskleidusių pažangiausių matavimų rezultatai jau galutiniai ir nuo šiol prieinami viešai.
Duomenys rodo, kad lyginant dyzelinu ir benzinu varomų lengvųjų automobilių taršą azoto oksidų sostinėje daugiau išmeta dyzeliniai automobiliai („Euro 4“ – iki 4 kartų viršija Euro standarto normą; „Euro 5“ – iki 9 kartų; „Euro 6“ – iki 7 kartų). Išskyrus „Euro 1“ standarto ar senesnius, tarp jų šiek tiek taršesni yra benzininiai modeliai.
Dyzelinu varomi automobiliai taip pat išmeta gerokai daugiau kietųjų dalelių („Euro 3“ ir „Euro 4“ standarto iki 6 kartų, „Euro 5“ – iki 4 kartų). Naujausio „Euro 6“ standarto automobilių benzininių ir dyzelininių modelių kietųjų dalelių išmetimai panašūs.
„Euro 4“ standarto ir senesnės benzinu varomos transporto priemonės išmeta daugiau anglies monoksido ir angliavandenilių. Atskleistas įdomus faktas: šie automobiliai Lietuvoje išmeta daugiau anglies monoksido ir kietųjų dalelių negu Frankfurte, Briuselyje, Berlyne, Varšuvoje ar Madride, kur irgi buvo atlikti tokie projektai.
„Nuotoliniai matavimai išryškino senesnių automobilių nepakankamos techninės priežiūros problemą, dėl to ir pastebimas didelis taršos atotrūkis palyginus Vilniuje ir kituose Europos miestuose išmatuotą atitinkamo amžiaus automobilių taršą. Atsakomybė dėl to tenka ir jų savininkams“, – atkreipia dėmesį Paulius Žvirblis.
Susirūpinimą taip pat kelia didelė sunkiųjų transporto priemonių ir autobusų keliama tarša. Matavimai parodė, kad vidutiniškai viena sunkioji krovininė transporto priemonė šių teršalų išmeta tiek, kiek 11 lengvųjų dyzelinu varomų automobilių.
Kai kurių jų išmetalų, ypač azoto oksidų, kiekis sostinės gatvėse kelis ar net keliolika kartų viršijo „Euro“ standartą. Taip gali būti dėl nepakankamos techninės priežiūros, neveiksmingos ar klastojamos išmetamų teršalų kontrolės sistemos.
Taip pat nustatyta, kad 2–4 proc. lengvųjų automobilių sukuria iki pusės visos sostinės eismo taršos. Jie sugeneruoja 16 proc. visos azoto oksidų, 31 proc. – kietųjų dalelių, 52 proc. anglies monoksido ir 29 proc. angliavandenilių taršos.
Pauliaus Žvirblio teigimu, kasmet Lietuvoje apie 3 tūkst. priešlaikinių mirčių sukeliančių kietųjų dalelių išmeta 2 proc. taršiausių dyzelinių automobilių, kurių dauguma senesni kaip 10 metų. Juos pasikeisti mažiau taršiais ar kitomis žaliomis transporto priemonėmis norintys gyventojai gali gauti subsidijas iš Klimato kaitos programos: šiais metais tam skirta 10 mln. eurų, pusė šios sumos – 5 mln. eurų, dar nepanaudota.
Aplinkos ministerijoje suprojektuotas ir Vyriausybėje šiuo metu derinamas Automobilių taršos mokestis taip pat nusitaiko į pačius taršiausius automobilius, kuriems numatomas palyginti didesnis tarifas negu daugumai (8 iš 10 automobilių savininkų metinio mokesčio mokės ne daugiau 100 eurų).
Nuotoline įranga liepos mėnesį išmatuota daugiau kaip 42 tūkst. Vilniaus gatvėmis važiavusių transporto priemonių. Transporto taršą ji fiksavo realiu laiku vienuolikoje sostinės vietų – gatvėse prie mokyklų, darželių, gyvenamuosiuose rajonuose, miesto centre, intensyvaus eismo zonose.
Transporto priemonių taršos realiomis važiavimo sąlygomis nuotolinės stebėsenos bandomasis projektas yra viena iš Vyriausybės patvirtinto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano priemonių. Projekto rangovas – UAB „Fima“, subtiekėjas – „Opus RS Europe LS“.
Aplinkos ministerija tikisi, kad pirmą kartą Lietuvoje atlikto realios transporto priemonių taršos matavimo rezultatai, jų ataskaitos išvados ir rekomendacijos paskatins su transporto sektoriumi susijusias institucijas ir organizacijas išsamiai išnagrinėti transporto priemonių galimai nepakankamos techninės priežiūros priežastis ir ieškoti bendrų sprendimų taršiausiam transportui apriboti.
