Sostinėje tarša yra didesnė nei kai kuriuose didžiuosiuose Europos miestuose, o galimos to priežastys – senų automobilių nepriežiūra ir neveiksmingos jų taršos mažinimo sistemos. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad per ateinančius 10 metų pasaulio automobiliai pasikeis iš esmės, todėl Lietuvai didžiausias iššūkis bus suvaldyti senų dyzelinių automobilių importą ir nebeleisti jiems dalyvauti eisme.
S.Gentvilas akcentavo, jog du mėnesius Vilniaus gatvėse buvo pastatyta brangi technika, kuri stebėjo, kas yra išmetama iš duslintuvų. Vėliau buvo lyginami automobilių numeriai su marke, techniniais parametrais ir gamintojo deklaracijomis.
„Mes pastebėjome, jog apie 2–4 proc. automobilių reikėtų pakišti po metalo presu, nes tik tada Vilniuje automobilių tarša sumažėtų per pusę. Greičiausiai šie automobiliai taršūs, nes yra išpjauti katalizatoriai“, – svarstė Aplinkos ministras.
Po pastatytų taršos matuoklių dauguma žmonių pyko ir rašė, jog jei matuoklis pastatytas kalno įkalnės viršūnėje, akivaizdu, automobiliai išmes daugiau teršalų nei įprastai.
Tačiau S.Gentvilas teigė, kad jei važiuoja keli tų pačių metų automobiliai ir vienas išmeta devynis kartus daugiau teršalų, kalnas nėra kaltas šioje situacijoje: „Čia kaltas vidaus degimo variklis, filtrai, kurių greičiausiai nėra. Arba katalizatorius, kuris greičiausiai išpjautas. Visiems automobiliams buvo sudarytos vienodos sąlygos ir matome, kad vieni mažai teršia, nors yra seni, o kiti yra techniškai netvarkingi.
Pašnekovas akcentavo, jog katalizatorių išpjovimas yra nelegali veikla ir techninės apžiūros stotys neturėtų praleisti tokios transporto priemonės.
„Lietuvoje vidutinė automobilio vertė siekia apie 5–6 tūkst. eurų, todėl tikrai įmanoma nusipirkti techniškai tvarkingą transporto priemonę. Nežinau, kas gali priekaištauti pasiūlymui pakeisti standartus.
Vilniuje labiau užterštas oras nei Paryžiuje, nors šis miestas yra daug didesnis. Klausimas, kokia situacija yra su tais pinigais, kuriuos turi kiekviena vidutinė šeima ir kaip galime pagerinti savo sveikatos būklę. Dabar sostinės centro gyventojai gyvens pusmečiu trumpiau negu Lietuvos regionuose esantys žmonės“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Pasak pašnekovo, šis užterštumas yra mažos vairuotojų dalies apsileidimas.
„Biodegalai turėtų būti skatinami. Šiuo metu biodegalai dyzeline sudaro 7 proc., o benzine – 10 proc.“, – dėstė aplinkos ministras.
Dabar dauguma vairuotojų yra pasimetę ir nežino, kokį reikėtų pirkti automobilį, jog jis kuo mažiau terštų aplinką. Šiems vairuotojams S.Gentvilas siūlo persėsti į viešąjį transportą ar traukinius. Pasak pašnekovo, kontrolė tik griežtės: „Lietuva nėra kalnų šalis, kad reikėtų galingų transporto priemonių. Siūlyčiau pirkti benzinu varomą automobilį, nes jie yra iki 10 kartų mažiau taršūs“.
Dabar Lietuvoje važinėja apie trečdalis automobilių, kurie nemokės jokių mokesčių, nes jie telpa į 130 g CO2/km normas. S.Gentvilas minėjo, jog yra mitas, kad visi šie automobiliai yra nauji ir brangūs. Pasak jo, įmanoma nusipirkti 2005 m. benzininį automobilį už 5 tūkst. eurų, ar mažiau.
Seimo narys Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad aplinkos ministro tikslas yra tikrai žalias, tačiau priemonės, kurias jis pasirinko, – juodos, nes tai darys didelę įtaką eiliniams žmonėms.
„Mes matome, jog pagrindinė problema yra su sunkvežimiais ir sunkiuoju transportu. Mieste juk važinėja dar viešasis transportas, įmonių aptarnaujantis transportas, kuris išvežioja maistą ir atlieka tam tikras paslaugas, o nusitaikyta į eilinius žmones.
Tiems, kurie gyvena regionuose, bus labai skaudu. Pats ministras kadencijos pradžioje atsisakė hibridinio automobilio, o dabar važinėja su 3 litrų dyzeliniu mikroautobusu. Toks jau gyvenimas, kad kartais tenka sėsti į dyzelinę transporto priemonę ir pačiam ministrui“, – minėjo K.Mažeika.
Tačiau S.Gentvilas ginasi ir sako, jog neturi automobilio ir neseniai net į parodą važiavo su elektromobiliu, kuris priklauso ministerijai.
K.Mažeika išskyrė ir dar vieną pavyzdį – Vilniaus miesto savivaldybę, kuri nusipirko 150 dyzelinių autobusų. Pašnekovas mano, kad reikėtų diskutuoti apie tai, kokia yra šių autobusų rida ir kiek jie metų važiuos.
„Ką padarė savivaldybė su kietu kuru, tą galėtų padaryti ir su dyzeliniais automobiliais. Juk Paryžius ir kiti miestai uždraudė įvažiuoti dyzeliniams automobiliams į miesto centrą“, – tvirtino Seimo narys.
Pasak S.Gentvilo, trečdalį taršos išskiria sunkiasvorės transporto priemonės. Tokių transporto priemonių vairuotojai greitai neišsisuks su vienadienėmis vinjetėmis, nes planuojama matuoti jų kilometražą, kuris indeksuos „Euro“ taršos masę: „Kuo taršesnis sunkvežimis įvažiuoja į Lietuvą, tuo daugiau jis mokės už kilometrą. Šioms transporto priemonėms jau sukurtas mechanizmas, kuris nuo 2023 m. padės mažinti taršą“.
„Aš suprantu, kad mokestis yra nepopuliarus ir kartais gali būti ne visai taiklus. Patys žmonės taip pat turėtų siūlyti, kaip spręsti problemą. Juk ne aš vienas turiu problemą, o visi vilniečiai. Lietuvai įstojus į Europos Sąjunga, transporto tarša padidėjo per pusę.
Dabar mes, kaip visuomenė, turime 1 mln. 400 tūkst. lengvųjų automobilių, kai dirbančiųjų yra 1 mln. 300 tūkst. Mes esame automobilistų tauta“, – teigė aplinkos ministras.
Pasak pašnekovo, Vilniuje apie 4 proc. automobilių neturėtų būti, nes jie išleidžia didesnį kiekį taršos. Jis mano, jog reikėtų kalbėti apie griežtesnę techninę apžiūrą, raginimą neišsivežti prasčiausios būklės transporto priemonių iš Vakarų Europos.
„Kažkada važiuojant iš Klaipėdos pastebėjau, jog važiuoja „CityPro“ autobusas ir leidžia daug dūmų. Aš jį nufotografavau ir nusiunčiau įmonei pasiūlydamas nuvažiuoti į autoservisą“, – pasakojo S.Gentvilas.
K.Mažeika sako, jog pagal S.Gentvilo atsakymus, Vyriausybės tikslas yra surinkti kuo daugiau pinigų į biudžetą.
„Šalia greičio matuoklių galima pastatyti taršos, kurie lygiai taip pat fiksuotų transporto priemones ir nukreiptų į TA stotis. Tokiu būdu galėtume išgaudyti iš eismo piktadarius, taupančius ar nesaugančių savo ir kitų sveikatos. Dabar kenčia visi sąžiningai vairuojantys automobilius.
Man tik kyla klausimas, kaip elgsis Vilniaus miesto savivaldybė, kuri nusipirko pusantro šimto naujų dyzelinių autobusų. Nejaugi dabar naujus autobusus turėsime suspausti presu?
Tas autobusas per dieną nuvažiuoja po 500 ar daugiau kilometrų, kai eilinis žmogus į darbą ir atgal nuvažiuoja tik 20 km“, – svarstė K.Mažeika.
Pasak pašnekovo, tas skirtumas ir išmetimo mastai turėtų būti skaičiuojami pagal tai, kiek automobilis nuvažiuoja: „Šiuo metu einama tuo keliu, kuris tik papildo biudžetą, o ne nukreipiami pinigai viešojo transporto plėtrai ar dviračių takams ir savivaldybėms“.
Autožurnalistas Vitoldas Milius mano, kad teisinga kalti prie kryžiaus netvarkingas ir senas dyzelines transporto priemones, nes jos yra taršios, bet neteisinga kalti visus, nes naujos dyzelinės transporto priemonės nėra taršios.
„Mes turime keletą sistemų, kurios daro įtaką mokesčiams. Naujausius vidaus degimo variklius turintys tyrimai netgi valo miestų orą, vadinasi, kad jų išmetimas švaresnis negu oras, kuris patenka į automobilį.
Visiškai negalima prie kryžiaus prikalti dyzelino, nes nėra išeičių komerciniame transporte ar tolimesnėse vietovėse, kur nėra įkrovimo stotelių. Elektromobilis Lietuvai dar yra pakankamai naujas produktas, todėl ta kaina yra nelietuviška žmogui“, – pabrėžė V.Milius.
Naudotų elektromobilių rinka dar yra jauna, todėl ten pasirinkimas nėra didelis. Šių metų duomenimis, 71 proc. yra dyzelinu varomi automobiliai.
„Lietuvis, kuris naudoja automobilį buitiniams dalykams, žiūri į viską pragmatiškai: kaip visur nuvažiuoti ir remontas kainuotų nedaug. Už tą kainą, apie 5 tūkst. eurų, kurią perkame benzininius automobilius, negalėtume nusipirkti elektromobilio“, – aiškino autožurnalistas.
V.Milius mano, jog techninių apžiūrų sistema yra nebloga, tačiau ten yra visko: „Dalis automobilių, kuriuos mes matome važiuojančius ir dūmijančius, jie neturėtų važiuoti.
Neturiu patarimų, kaip juos „išimti“ iš gatvės. Lietuvoje dideli skirtumai atsiranda tarp miestų ir ne miestų. Dūmijantis senas dyzelinas baisiai atrodo mieste ir mes visi juo kvėpuojame“.
Autožurnalistas nežino įstatymo galimybių, kaip ir ką galima riboti ar kontroliuoti. Tačiau didžiausia tarša yra mieste.
„Vilniaus savivaldybė mini, jog žmonės turėtų persėsti į viešąjį transportą ar ant dviračių, tačiau dauguma turi vaikų, daiktų, kuriuos reikia vežti.
Lietuvoje turime gan bjaurų orą ir šaltas žiemas, todėl ne visi žmonės nori važiuoti dviračiais ar paspirtukais. Be to, mūsų viešasis transportas dar nėra pavyzdinis, todėl automobilis šiuo metu yra geriausia transporto priemonė“, – kalbėjo V.Milius.
Aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus teigė, kad palaiko Aplinkos ministerijos veiksmus, tačiau bijo, jog neatsidurtume tokioje pačioje situacijoje, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija su galimybių pasu: „Net ir geras dalykas peršamas per jėgą gali sukelti priešingą visuomenės reakciją“.
L.Stoškui šiuo metu kyla įtarimų ir klausimų dėl duomenų patikimumo, kuriuos paskelbė Aplinkos ministerija.
„Mes juk turėtume duomenis vertinti labai atsargiai, nes tam pačiam automobiliui pravažiavus antrą kartą gali gauti visiškai priešingus rezultatus. Tu gali daryti palyginimą su kitais miestais, tačiau lyginti su nustatytomis išmetimo normomis – nelogiška. Jei transporto priemonės vairuotojas spaus gazą važiuodamas iki tam tikros sankryžos, gausi vėl visiškai kitokius duomenis“, – pabrėžė L.Stoškus.
