Kaltinamieji, kaip įtariama, organizavo komercinį sukčiavimą ir mokesčių vengimą. Įtarimų dėl tokios jų veiklos atsirado po 2015 metų rugsėjį kilusio skandalo, kai „Volkswagen“ pripažino, jog milijonuose visame pasaulyje parduotų dyzelinių automobilių – o tai daugiausia buvo „Volkswagen“ markės automobiliai, nors tarp jų buvo ir „Audi“, „Porsche“, „Škoda“ bei „Seat“ markių transporto priemonių, – buvo įdiegusi vadinamuosius išderinimo įtaisus, kad šios transporto priemonės atliekant jų taršos bandymus atrodytų ekologiškesnės negu iš tikrųjų yra.
Praėjusią savaitę teismas nusprendė suskaidyti procesą ir atidėti buvusio grupės generalinio direktoriaus Martino Winterkorno teismą dėl prastos šio kaltinamojo sveikatos būklės.
Iš pradžių buvo planuota, kad 74 metų M. Winterkornas bus teisiamas kartu su kitais keturiais buvusiais aukšto rango vadovais, tačiau jam neseniai buvo atlikta operacija ir jis negali atvykti į teismą.
Brunsvike vykstantis teismas yra jau antrasis svarbus baudžiamasis procesas, susijęs su „dyzelgeito“ skandalu. Kitas procesas, kuriame prieš teismą stojo buvęs automobilių gamybos bendrovės „Audi“ generalinis direktorius Rupertas Stadleris, prasidėjo prieš metus ir vis dar tęsiasi.
Teisėjai tikisi tiksliai nustatyti, kas iš bendrovės inžinierių ir direktorių žinojo apie išderinimo įtaisus, kada jie apie tai sužinojo, ir kas uždegė žalią šviesą šiam planui, kuris apėmė „9 mln. transporto priemonių, parduotų Europoje ir Jungtinėse Valstijose“, rašoma kaltinamajame akte.
„Dyzelgeito“ skandalas „Volkswagen“ jau atsiėjo maždaug 30 mlrd. eurų, kuriuos teko skirti automobilių išpirkimui, baudoms ir kompensacijoms, daugiausia JAV. Taip pat buvo suduotas didžiulis smūgis reputacijai.
Pats M. Winterkornas yra sutikęs „Volkswagen“ sumokėti 11,2 mln. eurų kompensaciją žalai atlyginti. Į šią sumą įskaičiuotos ir palūkanos.
Buvusio generalinio direktoriaus teismo proceso pradžios data dar nepaskirta, nes medikai negali tiksliai numatyti, kada jis pasveiks, nurodė teismas.
