Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija vien per antrąjį šių metų ketvirtį gavo 700 gyventojų pranešimus apie apleistus automobilius bendro naudojimo vietose ir tai yra didžiausias per ketvirtį gautas pranešimų skaičius.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovo Vladimiro Jankoit teigimu, asociacija paprastai per metus gauna apie 2 000 gyventojų pranešimų apie be priežiūros bendro naudojimo vietose paliktas transporto priemones, tačiau šių metų praeitas ketvirtis buvo rekordinis – jų buvo 700.
Daugiausia pranešimų buvo gauta iš didžiausių Lietuvos miestų: Vilniaus gyventojai pranešė apie 352 atvejus, Kauno – 175, Klaipėdos – 50, Panevėžio – 24, o Šiaulių – 18. Nuo metų pradžios gautas pranešimų iš gyventojų skaičius pasiekė 1 250.
„Asociacijos gaunamų pranešimų skaičius nemažėja, nes gyventojai nenori būti abejingais, o ir savivaldybės rodo vis daugiau iniciatyvos šiai problemai spręsti.
Apleisti automobiliai viešose vietose trukdo eismui, sukelia daug nesaugumo, o iš netvarkingų transporto priemonių bėgantys pavojingi tepalai bei skysčiai teršia aplinką. Pasitaiko atvejų, kai neprižiūrimi automobiliai tampa gaisro priežastimi arba tyčia padegami“, – sako V. Jankoit.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė liepos pabaigoje skelbė, kad vien per šiuos metus iš kiemų patraukė per 60 nenaudojamų ir bešeimininkiu turtu pripažintų automobilių, o per trejus metus – daugiau nei 240 automobilių.
„Šiuo metu už be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą viešose erdvėse (daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, gatvėse ar pakelėse) taikoma administracinė atsakomybė, tačiau ji ne tik kad neatbaido neatsakingų transporto priemonių savininkų nuo pažeidimų, bet ir gerokai apsunkina savivaldybių veiksmus kovoje su šia įsisenėjusia problema, – tikina ENTPTA vadovas. – Nors nuo kitų metų eksploatuoti netinkamas transporto priemones bus lengviau priverstinai išgabenti iš bendro naudojimo vietų, galiu tik pasikartoti, kad tai bus tik kova su pasekmėmis ir problemos iš esmės neišspręs.
Tik finansinės priemonės paskatintų savininkus nelaikyti tokių automobilių bendro naudojimo vietose. Juk ir Vilniaus miesto savivaldybė komunikuoja, kad dvi dešimtys asmenų net nepasigedo savo transporto priemonių po nutempimo“, – pažymi V. Jankoit.
Pagal nuo kitų metų įsigaliojantį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą transporto priemonės savininkas privalės užtikrinti, jog bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma eksploatuoti netinkama transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama.
Bendro naudojimo vietose turės nelikti ir transporto priemonių, kurios neturi leidimo dalyvauti viešajame eisme ilgiau kaip tris mėnesius arba tiek pat mėnesių buvo neįregistruotos ar išregistruotos.
Jei tokių reikalavimų nebus laikomasi, senas nenaudojamas automobilis gali būti priverstinai išvežtas. Už pažeidimą pirmą kartą automobilio savininkas gautų įspėjimą, o už pakartotinį nusižengimą būtų baudžiamas nuo 140 iki 300 eurų bauda arba transporto priemonė būtų konfiskuojama.
Šio metu Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už neeksploatuojamos ir be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gyventojui gresia bauda arba automobilio konfiskavimas. Už pirmą kartą padarytą pažeidimą numatyta bauda siekia nuo 70 iki 140 eurų, o už antrąkart – iki 300 eurų bauda su (arba be) automobilio konfiskavimu.
V. Jankoit primena, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys turi būti perduotos tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Jas taip pat galima pristatyti į Gamintojų ir importuotojų asociacijos kartu su partneriais sukurtas ir finansuojamas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas, kurių yra įsteigta visoje Lietuvoje.
„Aplinkos projektų valdymo agentūra ir šiais metais moka 1 000 eurų kompensaciją už sunaikintą taršų automobilį ir įsigytą mažiau taršų automobilį ar elektrinę transporto priemonę. Iki 1 000 eurų kompensacinę išmoką gali gauti tie, kurie sunaikino taršų automobilį ir nupirko dviratį, paspirtuką, viešojo transporto ar dalijimosi paslaugą.
Šios išmokos yra gera paskata patiems pasirūpinti bendro naudojimosi vietose paliktais netinkamais eksploatuoti automobiliais ir išvengti baudų. Teisės aktai draudžia gyventojams patiems užsiimti senų automobilių ardymo veikla neturint tam tinkamų leidimų“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
