Kauno savivaldybės Elektroninių paslaugų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjas Vytautas Augonis pasakojo, kad policija su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) derina, kad sistema atitiktų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus ir galėtų ją naudoti savo funkcijoms atlikti.
Iš viso mieste yra 234 kameros ir joms buvo išleista apie 840 tūkst. eurų. Kaune įrengtos kameros skirtos stebėti viešąsias erdves ir automobilius pagrindinėse miesto sankryžose.
V.Augonis naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad su VDAI apie vaizdo stebėjimo kameras Kaune pradėta kalbėti 2019 m. pabaigoje: „Vyksta nuolatinis darbas, konsultacijos ir derinimo procedūros su kitomis institucijomis, kad kameros pradėtų veikti kuo greičiau“.
Nors kai kurie ekspertai tvirtina, kad nenaudojamos kameros gali pasenti, tačiau Kauno savivaldybės Elektroninių paslaugų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjas pabrėžė, jog kameroms licencijos negali pasibaigti, nes yra įsigytos nuolatinio neterminuoto naudojimosi.
„Kietieji diskai, pasibaigus garantijai, turi veikti ir toliau. Pačios vaizdo stebėjimo kameros bus tinkamos atlikti savo funkcijas“, – akcentavo V.Augonis.
Prieštarauja stebėjimo kameroms
VDAI teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė aiškino, kad jie prieštarauja stebėjimo kameroms Kaune.
„Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija, kontroliuojanti, kad asmens duomenis tvarkančios organizacijos tinkamai tvarkytų asmens duomenis ir laikytųsi asmens duomenų apsaugos teisės aktų.
Vienas iš jų yra BDAR. Šis teisės aktas nedraudžia tvarkyti asmens duomenų, pavyzdžiui, vykdyti vaizdo stebėjimą, tačiau nustato reikalavimus, kad siekiamas vykdyti vaizdo stebėjimas būtų teisėtas“, – naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė R.Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Pasak pašnekovės, vienas iš tokių reikalavimų – atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą (PDAV). Konkrečiu atveju, pareiga atlikti PDAV kyla iš to, kad siekiama vykdyti sistemingą viešų vietų stebėjimą dideliu mastu.
Tais atvejais, kai atlikus PDAV yra nustatoma, kad tvarkant duomenis kiltų didelis pavojus, jei duomenų valdytojas nesiimtų priemonių pavojui sumažinti, valdytojas privalo kreiptis į VDAI dėl išankstinių konsultacijų suteikimo.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Kauno miesto savivaldybės administracija atliko PDAV ir kreipėsi į VDAI dėl išankstinių konsultacijų praeitais metais balandžio 27 d. Inspekcija juos išnagrinėjo ir nustatė esminių trūkumų dėl asmenų teisių ribojimo, vaizdo duomenų saugojimo terminų ir asmens duomenų apimties.
VDAI, įvertinusi pateiktą informaciją, nustatė, kad turi būti užtikrinta, jog vaizdo stebėjimas būtų vykdomas tose vietose, kur vyrauja aukšta rizika, kad gali būti sukeltas pavojus fizinių asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui, kitoms jų teisėms bei laisvėms, taip pat pavojus juridinių asmenų turtiniams interesams (sumažėjus rizikos lygiui, vaizdo stebėjimas turi būti nutrauktas).
Svarbu, kad būtų užtikrinama, jog pravažiuojančių transporto priemonių valstybiniai numeriai būtų saugomi tik proporcingą laikotarpį ir tik tų, kuriomis, pavyzdžiui, buvo padaryti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai, kurios yra paieškomos.
Be to, siekiant vykdyti vaizdo stebėjimą aptariamu atveju turėtų būti inicijuotas naujos valstybės informacinės sistemos steigimas arba esamos valstybės informacinės sistemos modernizavimas.
„Vaizdo stebėjimas galės būti vykdomas, kai bus pašalinti VDAI išankstinėse konsultacijose ir derinant nuostatus nurodyti trūkumai“, – kalbėjo R.Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Vaizdo stebėjimas yra asmenų privatumą ypač ribojanti priemonė, todėl VDAI sulaukia nemažai šios srities skundų. Pernai skundų dėl vaizdo stebėjimo gauta 197. Iš jų pasitvirtino 36.
„Tiesa, daugeliu atvejų skundžiamasi dėl kitų žmonių vykdomo vaizdo stebėjimo. Tačiau bet kuriuo atveju, ar asmens vaizdo duomenis tvarkytų asmuo, pareigūnas ar savivaldybės – visais atvejais turi būti laikomasi BDAR reikalavimų“, – pridūrė VDA teisės skyriaus patarėja.
Mažins valstybinių numerių saugojimo terminą
Kauno policijos atstovai naujienų portalui lrytas.lt minėjo, kad vaizdo stebėjimo informacinė sistema padės užtikrinti operatyvų nusikalstamų veikų ištyrimą ir jų prevenciją – tai buvo pagrindinis tikslas ją kuriant.
Pasak pašnekovų, šiuo metu vis dar nepatvirtinti šios sistemos nuostatai. Juos patvirtinus, toliau bus rengiami visi kiti reikalingi dokumentai, kad sistema pradėtų veikti.
„Jau atsisakyta fiksuoti ir saugoti duomenis apie KET pažeidimus, tokius kaip ištisinės linijos kirtimas, judėjimo krypties keitimas iš netinkamos eismo juostos, įvažiavimas į sankryžą degant raudonos šviesos šviesoforo signalui“, – pridūrė pašnekovai.
Taip pat Kauno policijos atstovai aiškino, kad ketina sumažinti maksimalų transporto priemonių valstybinių numerių saugojimo terminą: „Žadame nuostatais ir vidiniais teisės aktais įtvirtinti griežtus duomenų naudojimo ribojimus, nustatant, kad duomenys apie transporto priemonių valstybinius registracijos numerius gali būti naudojami tik tiriant nusikalstamas veikas ir kitus svarbius įvykius“.
