– Organizuojate keliones ir kuriate maršrutus. Papasakokite, ko žmonės nori ir kaip sugalvojate tas keliones.
– Kelionių organizavimas nėra mano naujas užsiėmimas, bet kai prasidėjo karantinas ir automobiliuose nebuvo galima sėdėti su svetimais žmonėmis, skubiai reikėjo imtis kažkokių priemonių bei sugalvoti kažką naujomis sąlygomis. Tada pradėjome ruošti maršrutus, kad keliautojai galėtų sėsti į savo automobilį ir keliauti tam tikru maršrutu.
Pats esu įsitikinęs, kad jei važiuoji nepasiruošęs, tai gali pravažiuoti pro įdomiausią objektą. Tam, kad kelionė būtų efektyvi, reikia prisėsti savaitgaliais arba vakarais prie kompiuterio ir viską susirasti. Pagalvojau, kad įdirbio ir patirties turiu, tai kodėl viso to neišnaudoti ir nepadėti žmonėms.
– Kokios kelionės automobiliais šiai dienai populiariausios Lietuvoje?
– Kaip bebūtų keista, įsivaizdavimas ne visada sutampa su realybe. Aš įsivaizdavau, kad Lietuvoje daug važinėjama su SUV (padidinto pravažumo automobilis – aut. past.) automobiliais ir visa energija sutelkiama maršrutam kurti, bet paaiškėjo, kad žmonės, turintys visureigius, yra gerokai aktyvesni už tuos, kurie turi SUV. Niekas tokio tyrimo nebuvo atlikęs, bet man pačiam neseniai tai paaiškėjo.
Jeigu dabar yra 32 maršrutai po Lietuvą, skirti SUV automobiliams, o visureigiams – 22, tai visureigių maršrutų įsigyjama dvigubai daugiau nei SUV automobiliams. Manau, kad SUV – labiau aksesuaras, įvaizdis, tačiau jo galimybės tikrai nėra prastos. Jeigu moki juo naudotis, tai gali maršrutą nuvažiuoti įspūdingai.
Mano kelionės skiriasi nuo kitų tuo, kad jose 50 proc. sudaro objektų lankymas ir 50 proc. pati kelionė. Maršrutai skirti ne tik tiems, kurie nori pamatyti, bet ir tiems, kuriems važiavimas suteikia malonumą. Stengiuosi parinkti tokį maršrutą, kad kelias nuo vieno objekto iki kito būtų įdomus.
– Pats važiavimas irgi yra veiksmas, kuris po truputį išnyksta.
– Kažkada esu dirbęs restoranų versle, kurdavau tokį valgiaraštį, kuris man patinka. Nes jei man patinka, tai atsiras ir daugiau, kuriems skanu. Dabar maršrutus kuriu tokiu pačiu principu. Jei man įdomu, atsiras irgi tokių pat žmonių, kuriems irgi bus įdomu.
– Kai kurie maršrutai skirti „netikriems“ visureigiams, pavyzdžiui, miesto visureigių savininkams, kurie nori išbandyti naujas galimybes. Ko reikia nebijoti tiems žmonėms, kurie nori pasivažinėti?
– Dabar yra feisbuko grupė – „4X4 SOS“, kurioje paskelbus įrašą, kad susidūrei su bėda, atvažiuoja žmonės ir ištraukia įklimpusią transporto priemonę. Traktorių kviestis senamadiška. Kai vasara ir sausa, reikėtų pasistengti, kad važiuojant tam tikrais maršrutais patirtum ypatingą nuotykį.
– Ar turite patarimų, kurių nereikia mokytis ir rodyti sėdint automobilyje?
– Vairuotojai ruošdamiesi į kelionę susipažįsta su teorija ir praktika. Jeigu pradedi važiuoti, tai tos bėdos susijusios su automobiliais dažniausiai pasikartoja. Jeigu vieną kartą išsprendi problemą, tai ir kitą kartą pavyks išspręsti.
Jeigu nerandi kompanijos ir vienas nenori važiuoti, vieną kartą per mėnesį organizuojame renginį, kuris vadinasi „Paganyk savo visureigį“. Prie jo galite bandyti prisijungti ir būti tikras, kad niekas jūsų čia vieno nepaliks. Bežiūrėdami ar klausydami kitų – išmoksite.
Kai įsigyji automobilį, kuris turi keturis varomuosius ratus, kažkiek tuo reikia naudotis. Kam mokėti daugiau? Tada pirk pigesnį automobilį, kuris sunaudoja mažiau degalų, ir galėsi važinėti keliais. Jeigu į tokį investavai, tai pasinaudok. Gal patiks?
– Geriausias mokymasis yra, kai „užlipi ant grėblio“, bet pasimokyti gali ir iš kitų.
– Visureigių klubai greičiausiai atsirado irgi dėl tos pačios priežasties. Jeigu važiuoji vienas, nėra su kuo pasidžiaugti. Bet, jei įvyksta nesėkmė, tai nėra šalia žmogaus, kuris gali padėti.
– Tose „SOS“ grupėse, kai kurie net pasidalija nuotraukomis, kaip sėdi ir laukia pagalbos.
– Tose grupėse yra reikalavimai: įdėti nuotrauką, nurodyti tikslias koordinates. Vėliau pagalba tiems asmenims suteikiama nemokamai.
– Ką galėtumėte rekomenduoti keliautojams, kurie nori leistis keliauti į gamtą?
– Kai atvažiuodavo grupės iš užsienio – Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, įprastai nuvažiuodavome apie 200 km. Mano paruošiami maršrutai dažniausiai būna dienai: nuo 80 iki 150 kilometrų. Jeigu jame yra 20–30 lankytinų vietų, kartais reikia ir paskubėti. Aišku, nebūtina tą maršrutą baigti per vieną dieną.
– Jeigu Lietuvoje vienu metu nori keliauti ir ilsėtis, ar turite kokių nors maršrutų tokiems asmenims?
– Aš pats nesu sėdėtojas, kuris prie ežero praleistų tris dienas. Neseniai atsirado maršrutas „Aplink Lietuvą“, kurį sudaro 2000 km. Jam įveikti reikia 15 dienų, aišku, nebūtina jį nuo pradžios pradėti ir baigti. Gali kiekvieną vasaros savaitgalį aplankyti po tam tikrą objektą. Mūsų puslapis turi ir daugiau maršrutų. Pavyzdžiui, 2–3 dienoms.
– Kuriuos objektus pasiūlytumėte aplankyti?
– Kažkada mes norėdavome matyti gražiai suremontuotus senamiesčius, nudažytus grindinius, o dabar skonis tapo toks įmantrus, kad nebegražu tapo tie gražiai „išlaižyti“ senamiesčiai. Dabar atradau įdomią vietą: prieš daug metų statytas Žemaičių Kalvarijų senasis gaisrinis bokštas. Jis visiškai neišsiskiria iš aplinkos, todėl važiuojant jo nepamatysi. Pats stengiuosi rasti tokių objektų, kurie nėra išreklamuoti.
Labai rekomenduoju į kelionę paimti puodelį, kuriuo galėsite paragauti šaltinio vandens. Taip pat, jei maršrutą nuvažiuoji vasarą, jį galima pakartoti ir žiemą, nes pamatome kartais daug daugiau.
