Taip gali nutikti tuomet, kai eismo įvykį padaręs vairuotojas nelaimę sukelia neblaivus, pasišalina iš avarijos vietos ar netgi laiku nesumoka draudimo įmokos. Todėl draudikai primena, kokios priežastys lemia prievolę tokią žalą padengti iš savo kišenės ir kaip šių situacijų išvengti.
Pinigines paplonina tūkstančiais
Draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pastebi – turimas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas nuo sukelto eismo įvykio žalos atlyginimo kaltininkus atleidžia ne visada.
„Draudikui išmokėjus žalą nukentėjusiajam, vėliau pinigai gali būti išskaičiuoti ir iš avariją sukėlusiojo. Taip nutinka tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas būna neblaivus, taipogi pasišalina iš įvykio vietos. Nuostolius privaloma atlyginti ir tokiu atveju, jei automobilį vairavo pagal vairuotojų civilės atsakomybės draudimo sąlygas to daryti negalintis vairuotojas.
Pavyzdžiui, turintis trumpesnį vairavimo stažą, nei numatyta sutartyje. Be to, pasitaiko atvejų, kai pastaroji nėra perrašoma, o automobilio savininkas pasikeičia ir jis patenka į kitą rizikos kategoriją. Tuomet žalą taip pat privalo atlyginti eismo įvykio kaltininkas“, – apie priežastis kalba G. Matiukas.
Draudiko atstovas priduria, kad į minėtų aplinkybių sąrašą patenka ir situacijos, kai apsidraudžiama jau po eismo įvykio, o paties įvykio data suklastojama į vėlesnę.
„Atlyginti žalą kaltininkui gali tekti ir netgi laiku nesumokėjus draudimo įmokos. Tokių atvejų vidutinė išreikalauta suma pernai siekė virš 1,3 tūkst. eurų. Tačiau didžiausią žalą 2020-aisiais teko padengti eismo įvykius sukėlusiems neblaiviems vairuotojams. Vidutiniškai jie sumokėdavo po 3,2 tūkst. eurų“, – sako draudimo ekspertas.
Atsakomybė – būtina
Paklaustas, kaip minėtų situacijų išvengti, G. Matiukas pirmiausia akcentuoja vairuotojų atsakomybės jausmą. Jis, anot draudiko atstovo, būtinas ne tik norint apsisaugoti nuo eismo įvykių žalos atlyginimo, bet ir pačių nelaimių kelyje sukėlimo.
„Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien 2020-ųjų sausio-lapkričio mėnesiais eismo įvykių skaičius dėl neblaivių vairuotojų kaltės išaugo net 33 proc., lyginant su to paties laikotarpio 2019 m. statistika. Tokios aplinkybės šalies keliuose kasmet lemia šimtus avarijų, dešimčių žmonių žūtis.
Todėl neblaivių vairuotojų dalyvavimas eisme yra opi ir aktuali problema. Išgėrus prie vairo negalima sėsti ne tik dėl galimos žalos, kurią privalės atlyginti eismo įvykio kaltininkas. Neblaivūs vairuotojai grasina savo ir kitų eismo dalyvių saugumui bei gyvybei“, – pabrėžia G. Matiukas.
Visgi, anot draudiko atstovo, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems per eismo įvykį gali lemti ir švelnesnės aplinkybės. Todėl G. Matiukas dalinasi aktualiais prevenciniais patarimais.
„Atkreiptinas dėmesys, jog vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis turi būti sudaryta tinkamai. Joje privalu nurodyti teisingą automobilio naudojimą, vairavimo stažą, pasirūpinti sutarties perrašymu parduodant transporto priemonę. Kartu svarbu nepamiršti ir laiku vykdyti įsipareigojimų. Praktika rodo – ir laiku mokamos draudimo įmokos leidžia išvengti didesnių nuostolių“, – sako G. Matiukas.
