Panevėžietės Kotrynos į Vilnių atvykęs giminaitis, vos išlipęs traukinių stotyje, buvo priblokštas – nusipirkti viešojo transporto bilieto sostinėje tiesiog neįmanoma. Nors atvyko tik dienai, jis privalo įsigyti „Vilniečio kortelę“ ir ją pildyti arba į telefoną parsisiųsti programėlę.
Kotryna piktinosi ir teigė, kad sostinė tikriausiai negali įsivaizduoti, jog kai kurie žmonės naudojasi ne išmaniaisiais telefonais.
„Konkrečiai giminaičio atveju, telefonas reikalingas paskambinti ir parašyti žinutėms, todėl jis nė neturi atminties kortelės, kad į ją galėtų atsiųsti programėlę, o kitaip ji į mobilųjį telefoną netelpa. Apie viską galvojantis ir visus mylintis miestas nepagalvoja ir akivaizdžiai nemyli tų, kurie gyvena ne Vilniuje.
Pagalvokite apie tai, kad iš rajono į Santariškes autobusu atvažiuoja brandaus amžiaus žmogus. Ką jam daryti? Eiti pėsčiomis ar samdyti taksi, nes tai daug suprantamiau ir arčiau žemės, nei pirkti „Vilniečio kortelę“, ją pildyti ir dar bandyti suprasti, ką daryti su ja įlipus į autobusą? Jei per karantiną galima dirbti spaudos kioskams, kodėl paprasčiausiai patingėta sutarti su jais, kad čia būtų galima įsigyti talonų?“, – stebėjosi Kotryna.
Panevėžietė mano, kad būna atvejų, kai močiutėms tas 1,5 euras, kurį išleido už „Vilniečio kortelę“, reiškia labai daug: „Jos skaičiuoja kiekvieną centrą ir už šiuos pinigus, galbūt, visą dieną prasimaitina“.
„Susiekimo paslaugų“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė teigė, kad vystantys ir tobulėjant viešojo transporto bilietų sistemai Vilniuje, keleiviams pasiūlytos platesnės galimybės įsigyti kelionės bilietus nei naudoti tik popierinius.
Mieste veikia elektroninio bilieto sistema, kai pasirūpinti bilietais galima neprisirišant prie konkretaus pardavimo punkto – savitarnoje, mobiliąja programėle, taip pat išlaiko ir platų fizinių platinimo vietų tinklą. Pasak pašnekovės, popieriniai bilietai iš vairuotojo labiau palikti kaip alternatyva tokiu atveju, kai pavyzdžiui, viešuoju transportu judama rečiau arba miesto svečiams.
„Pandemijos metu, siekiant užtikrinti didesnį keleivių, vairuotojų saugumą, priimtas sprendimas nepardavinėti popierinių bilietų transporto priemonėse. Jis apibrėžtas ir LR sveikatos apsaugos ministro sprendime ir taikomas nacionaliniu lygiu.
Keleiviams yra siūloma apmokėti už keliones, įsigyjant „Vilniečio korteles“ arba naudojantis mobiliosiomis programėlėmis. Kol tęsis karantinas, sugrąžinti popierinių bilietų prekybos į transporto priemones nėra planuojama“, – pasakojo M.Bielinytė.
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus, ką reikia daryti vyresnio amžiaus asmenims, kurie atvažiuoja iš kitų miestų ir nemoka naudotis „Vilniečio kortelėmis“, teigė, kad informaciją, kaip naudotis „Vilniečio kortele“, visada galima gauti paskambinus informaciniu tel. (85) 210 7050 arba kreipiantis el. paštu info@vilniustransport.lt. Taip pat pašnekovė pridūrė, kad greitai ir patogiai pakonsultuos „Susisiekimo paslaugų“ klientų aptarnavimo centrų darbuotojai – šie centrai įsikūrę Vilniaus geležinkelio stotyje ir Gedimino pr.
Anot pašnekovės, pandemijos metu dalį laiko klientai buvo aptarnaujami nuotoliniu būdu, o jau nuo birželio mėnesio, laikantis saugumo reikalavimų ir ribojant klientų srautus, veikla atnaujinama vėl konsultuojant ir gyvai.
M.Bielinytė minėjo, kad apie bilietų įsigijimo būdus, vykstančius pasikeitimus keleivius nuolat informuoja garsiniais pranešimais viešajame transporte, informacija pateikiama stotelių švieslentėse, ekranuose.
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus, ką reikėtų daryti vyresnio amžiaus asmenims, kurie į sostinę užsuka labai retai ir „Vilniečio kortelė“ jiems nereikalinga, atsakyta, kad elektroninis bilietas „Vilniečio kortelėje“ suteikia daugiau galimybių nei popierinis bilietas.
Pasak pašnekovės, naudojantis elektroniniais bilietais, keleivis bilieto galiojimo metu gali neribotai persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą, o pažymėtas popierinis bilietas galioja tik iki paskutinės maršruto stotelės.
Vilniečio kortele galima naudotis daug kartų ir bilietus įsigyti iš anksto, nenaudoti bilietai gali būti kortelėje neribotą laiką.
„Susiekimo paslaugų“ komunikacijos vadovė aiškino, kad elektroninių bilietų kaina yra mažesnė nei popierinių bilietų ir jau po keleto važiavimų keleiviui „Vilniečio kortelės“ kaina atsiperka: „Paskutinių metų elektroninių bilietų pardavimo statistika rodo, kad elektroninių bilietų, kuriais naudojasi senjorai, prekyba išaugo. Tai rodo, kad vis daugiau vyresnio amžiaus keleivių sėkmingai savo keliones apmoka elektroniniais bilietais“.
Dabartinė bilietų sistema veikia taip, kad, pildant „Vilniečio kortelę“ bilietų platinimo vietose, informacija apie bilietus joje atsiranda iš karto, pildymo metu. Jei kortelė yra pildoma internetinėje savitarnoje, duomenys apie nupirktus bilietus yra siunčiami į transporto priemonių komposterius.
Šis informacijos perdavimas įvyksta maždaug per valandą ir bilietą transporto priemonėje galima aktyvinti, praėjus nurodytam laiko tarpui.
M.Bielinytė atskleidė, kad 2022-2023 m. Vilniuje planuojama pristatyti naują elektroninio bilieto sistemą, kuri bus lankstesnė ir modernesnė.
Pavyzdžiui, ji leis keleiviams naudotis patogiausia, paties pasirinkta bilieto laikmena, nebeprisirišant prie konkrečios kortelės ar įrenginio. Techninės priemonės leis fiksuoti konkrečią kelionės trukmę ir taikyti optimalią kelionės viešuoju transportu kainą.
