Iškėlus garažus, teritorijoje lieka kalnai šiukšlių bei kai kurie nėra patenkinti, kad ant valstybinės žemės stovintis metalinis garažas turi būtų kažkur nugabentas. Kaip Vilniui sekasi „gydytis“ nuo metalinių garažų, papasakojo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
– Kiek buvo nelegalių garažų ir kiek dabar yra likę?
– Nuo sovietmečio Vilniuje buvo likę ir visą miesto įvaizdį darkė daugiau nei 10 tūkst. metalinių garažų, kurie užėmė beveik 35 ha žemės teritorijos.
Procesas prasidėjo praeitais metais ir dabar vyksta sklandžiai. Turime nukelti daugiau nei 60 proc. – apie 6 300 garažų, o dabar liko daugiau nei 4 tūkst. (40 proc.). Procesas stipriai įsibėgėjęs, matome šviesą tunelio gale, todėl greitai tos teritorijos bus sutvarkytos ir atlaisvintos.
– Sakote, kad 4 tūkst. garažų liko, tai jie išsiskirstę po skirtingas Vilniaus vietas?
– Garažai yra pasiskirstę po 14 seniūnijų. Didesniuose masyvuose procesas – lėtesnis, o mažesniuose masyvuose greitesnis, kai kur iš viso nebeliko garažų. Procesas – sudėtingas, nes yra daug savininkų, o jie kai kuriais atvejais aktyvūs, o kai kuriais ne, juos reikia gaudyti. Kartais iš viso nepavyksta rasti savininko, todėl reikia pripažinti, kad garažas neturi šeimininko.
– Greičiausiai yra ir tokių žmonių, kurie nenori iškelti savo garažo, todėl pradėti teisiniai procesai. Gal dėl netolygaus žmonių kooperavimo ir kilo tas užsitęsęs iškėlimo procesas?
– Nuo pat pradžių, kai miestas paskelbė apie savo planus, turėjome 74 bylas iš skirtingų bendrijų, todėl tas procesas vis dar vyksta. Daugiausia diskusijų buvo su bendrijomis. Dauguma jų suprato miesto poziciją ir mums pavyko taikiai susitarti – nustatant terminus, iki kada galima nukelti garažus.
Kai kuriais atvejais turėjome bylų, nes buvo ginčijama savivaldybės pozicija. Tos teismo bylos laimėtos ir savivaldybės pozicija yra patvirtinta.
– Ką žmonės, kurie nenori išsikelti, sako?
– Įvairių argumentų teko girdėti. Pavyzdžiui, kad čia jų nuosavybė, neturės kur garažų laikyti arba neturi kur perkelti automobilių. Mes teigiame, jog tie garažai buvo pastatyti sovietmečiu, kai miesto kraštovaizdis atrodė kitaip. Dabar 35 ha žemėje nereikia laikyti supuvusių garažų, nes vėliau bus dar daugiau neigiamų pasekmių. Mes giname ir stengiamės dėl bendro intereso.
– Kalbant apie neigiamus padarinius, ar daug atliekų lieka? Kas atsakingas už šiukšlių išvežimą?
– Kieno turtas, to ir atliekos. Kai nukelia garažą, tai už visą palikimą atsakingi savininkai. Vilniaus miesto savivaldybė skyrė terminą, per kurį galima susitvarkyti atliekas ir pačius garažus. Buvome net suorganizavę mobilią supirktuvę, kai naudingos atliekos buvo perkamos arba nemokamai surenkamos, pavyzdžiui, padangos.
Bendra talka tvarkant teritorijas buvo ir vis dar tęsiasi. Pirminė atsakomybė už teritorijų atlaisvinimą ir sutvarkymą tenka garažų savininkams, bet procesas bus ilgas, kol turėsime visiškai išvalytas ir švarias aikšteles.
– Ar miestui daug kainuos visas šis procesas? Pavyzdžiui, teritorijos valymas.
– Pačios teritorijos sutvarkymas apsiriboja būtent atliekų ištvežimu. Dėl daugelio išlaidų mes bandome surasti sprendimus, kad tai nieko nekainuotų. Atlaisvintus masyvus tvarko savivaldybės įmonė „Grinda“, kuri surenka visas atliekas ir veža į sąvartyną.
– Ar jau aišku, kas bus vietoje nukeltų garažų?
– Didžioji dauguma teritorijų bus valstybės ar savivaldybės poreikiams užtikrinti. Jau dabar pradėtos procedūros dėl sklypų formavimų. Didžioji dauguma sklypų bus nukreipta į visuomenės paskirties teritorijų suformavimą.
Kai kur bus sutvarkytos viešosios erdvės, įrengti želdynai. Kai kur bus reikalingos teritorijos naudoti infrastruktūros koridoriams, naujiems keliams ar dviračių takams. Dalis žemės bus skirta grąžinimui, nes Vilniuje vis dar turime nepabaigtą žemės reformą. Ši atlaisvinta teritorija tarnaus viešajam interesui, miestui ir valstybės infrastruktūros poreikiams.
