Vilnietė Jurgita pratęsinėjo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, todėl brokeris jai atsiuntė pasiūlymus, prie kurių buvo surašytos bendros papildomos sąlygos: „Gal būčiau net neskaičiusi, bet viena buvo paraudoninta, tad perskaičiusi vos nenuvirtau nuo kėdės: „Transporto priemonės nevairuos kiti asmenys su mažesniu stažu arba jaunesni nei aukščiau nurodyta jūsų pateiktuose duomenyse“. Iš pažiūros gal ir nieko keista, bet esmė ta, kad man – 45 metai, o mano stažas – 2 metai“.
„Tai jeigu man 45 metai, negalėčiau leisti parvairuoti mašinos savo 44 metų giminaičiui, turinčiam 25 metų vairavimo stažą, nors mano pačios stažas tik 2 metai“, – stebėjosi vilnietė.
Vilnietės „Mano draudimas“ brokeris Tautvaldas Vilutis naujienų portalui lrytas.lt minėjo, kad draudimo sąlygos (apribojimai amžiui ir stažui) tarp draudimo kompanijų yra labai skirtingi, todėl jie, žinodami kliento situaciją, parenka tinkamą pagal draudiko sąlygas pasiūlymą, tačiau bendrame pasiūlyme turi taip teikti sąlygas, kad tenkintų visų draudimo bendrovių sąlygas.
„Dėl šios priežasties nurodoma, kad nevairuos jaunesni arba mažesnį stažą turintys asmenys, nei nurodė savininkas. Jei pavyzdžiui, asmuo nurodytų, kad tikrai važinės kitas asmuo, pavyzdžiui, 28 metų amžiaus ir 7 metų stažo, pasiūlymo sąlygose būtų nurodyta, kad vairuos kitas asmuo 28 metų amžiaus ir ne mažiau 7 metų stažo“, – pasakojo T.Vilutis.
Brokeris teigė, kad šios sąlygos yra apibrėžiamos jų pasiūlyme, tačiau draudimo sutartyje, atitinkamai pagal draudimo kompanijos apribojimus, dažnu atveju nusimato platesnės, mažiau griežtos, sąlygos.
Pavyzdžiui, pagal Jurgitos draudimo sutartį „Lietuvos draudime“ automobilį gali vairuoti visi asmenys turintys 25 metų amžiaus ir 2 metų stažą. Tuo metu, jei draudimo sutartį klientė pasirinktų sudaryti BTA draudimo kompanijoje, pas juos į draudimo sutartį įsirašo konkretus vairuotojo amžius ir jaunesni nei nurodyta jau negalėtų vairuoti automobilių: „Net jei pavyzdžiui savininkas 45 metų su 2 metų stažu, o kitas valdytojas būtų 44 metų su 25 metų stažu“.
„Draudimo sutarties sąlygos yra aukščiau už mūsų pasiūlymo sąlygas ir jei atsiranda skirtumai tarp pasiūlyme nurodytų apribojimų ir sutartyje nurodytų apribojimų, visada vadovaujamasi draudimo sutarties sąlygomis.
Techniškai neįmanoma, kad sutarties sąlygos būtų griežtesnės nei mūsų pateiktas pasiūlymas, nes esant tokiai situacijai reiškia, kad mes suklydome ir draudimo sutartis sudaryta neteisingai. Dėl tokių klaidų atsakomybė kristų mums ir mes turėtume kompensuoti patirtą žalą“, – naujienų portalui lrytas.lt minėjo brokeris.
Autoservisai – „pilka zona“
Vilnietė Jurgita taip pat minėjo, kad autoservise, kuriame ji lankosi, darbuotojai už ją jaunesni: „Tai man dabar reikėtų specialiai vyresnių mechanikų prašyti? O jeigu vyresni už mane žmonės autorizuotame salone nedirba?“.
T.Vilutis tvirtino, kad autoservisai šioje situacijoje yra „pilka zona“ bei dažniausiai klientai ir autoservisai į tai nekreipia dėmesio.
„Pagal LR TPVCA draudimo įstatymą, už automobilį visa apimtimi atsako automobilio savininkas. Teoriškai, jei serviso darbuotojas neatitinka amžiaus ir stažo, klientas neturėtų leisti jam valdyti automobilio. Jei šis asmuo su kliento žinia vairuotų automobilį ir sukeltų eismo įvykį, draudimo kompanija galimai dengtų ne visą žalą, o nuostolius regreso būdu nukreiptų į klientą“, – tvirtino T.Vilutis.
Brokeris minėjo, kad dažniausiai servisai išduoda priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį prisiima atsakomybę dėl patikėto turto. Pasirašius tokį dokumentą, atsakomybė nuo kliento perkeliama servisui ir įvykus žalai ją jau atlygina servisas.
Žala dažniausiai būna atlyginama jau ne pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) privalomąjį draudimą, o pagal įmonės veiklos civilinės atsakomybės draudimą arba servisas pats tiesiogiai atlygina sukeltus nuostolius abejoms šalims. Jei toks dokumentas nepasirašomas – didelė tikimybė, kad esant žalai kiltų teisinis ginčas.
Už automobilį atsako servisas
Draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis minėjo, kad skaičiuojant draudimo įmoką kiekviena draudimo bendrovė įvertina ir tikimybę kada gali įvykti įvykis su tuo objektu, kuris yra draudžiamas ir pagal tai apskaičiuoja įmoką: „Šiuo atveju, tai transporto priemonė. Vienas iš rizikos faktorių yra vairuotojas ir pagal tam tikrus duomenis, tarp kurių yra ir amžius bei stažas, įvertinama įvykio tikimybė. Jei automobilį planuoja vairuoti ir kiti asmenys, draudimo bendrovė turi tinkamai įvertinti tikrąją būsimą riziką“.
Pasak pašnekovo, jeigu kreipiamasi į servisą, ten pildoma paraiška remontui ir perduodamas automobilis. Perdavus automobilį, tam tikra apimtimi už jį atsako servisas.
„Būtų teisinga prieš tą darant pasiklausti, ar servisas yra apsidraudęs savo veiklą – jeigu su kliento automobiliu padarys žalą svetimam turtui, ar jie atlygins tą žalą? Ir jei apgadins kliento automobilį, ar pagal tą draudimą bus atlyginta žala? Jeigu į abu klausimus atsakymai teigiami, viskas puiku.
Jei servisas nebus apsidraudęs savo veiklos, įvykus įvykiui pagal privalomą draudimą bus naudojamasi kliento draudimo sutartimi.
Pačiam klientui nepalanku tai, kad įvykis bus fiksuojamas savininkui, o ne serviso darbuotojui. Perduodant savo transporto priemonę, prisiimi atsakomybę už to asmens būsimus veiksmus ir pasekmes – tas pats iš esmės galioja perduodant automobilį draugams ir t. t.“ – naujienų portalui lrytas.lt teigė A.Žiukelis.
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas pabrėžė, kad jei servisas apgadins patį kliento automobilį, tuomet žala gali būti atlyginta pagal Kasko draudimą: „Tačiau svarbu paminėti, kad ne visi įvykiai, kurie praktiškai nutinka servise, yra draudžiamieji, tokiu atveju, gali tekti su servisu aiškintis dėl žalos atlyginimo, jeigu įvykis nebūtų draudžiamasis pagal Kasko draudimą“.
Draudikas neturi informacijos
Lietuvos banko kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiasis teisininkas Darius Andriukaitis tvirtino, kad nurodytos sąlygos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) sutartyse įprastai nustatomos siekiant abiejų sutarties šalių interesų pusiausvyros, sąžiningumo ir teisingumo.
„Pripažinkime, kad esame girdėję istorijų apie jauną ir nepatyrusį vairavime anūką, besididžiuojantį pigiai TPVCAPD sutartimi apdraudus seneliui priklausančią transporto priemonę, kurią vėliau vairuos tikrai ne senelis. Deja, ši istorija, kaip ir lazda, turi du galus“, – kalbėjo D.Andriukaitis.
Lietuvos banko kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiasis teisininkas tvirtino, kad draudimo sutarties sudarymo metu draudikas apie konkrečios transporto priemonės valdytojus neturi praktiškai jokios informacijos, todėl tokią informaciją gali atskleisti tik draudėjas, įprastai, transporto priemonės savininkas.
Pasak pašnekovo, šios informacijos pagrindu draudikas gali įvertinti, kokios rizikos asmenys valdys (vairuos ar kitaip eksploatuos) konkrečią transporto priemonę, riziką reikia suprasti kaip tikimybę įvykti draudžiamajam įvykiui ir tikimybę vieno ar kito dydžio išmokai išmokėti.
Draudikas, remdamasis ir pasitikėdamas draudėjo pateikta informacija, priskiria konkrečią TPVCAPD sutartį tam tikrai rizikos grupei (segmentui) ir pagal tai apskaičiuoja savo paslaugos kainą – draudimo įmoką, kurios dydis gana tiesiogiai siejasi su minėta tikimybe įvykti draudžiamajam įvykiui“, – naujienų portalui lrytas.lt minėjo D.Andriukaitis.
Tokiu atveju, jei draudėjo nurodyta informacija yra neteisinga ir transporto priemonę valdys didesnės rizikos valdytojai, draudiko nustatyta draudimo įmoka neatspindės tikrosios padėties ir tokios didesnės rizikos pasireiškimo kaštai turės būti padengti kitų TPVCAPD sutarčių įmokomis, kas nėra sąžininga ir teisinga žiūrint iš visų TPVCAPD sutartis sudariusių asmenų perspektyvos, ypač tų, kurie sąžiningai atskleidžia informaciją apie transporto priemonės valdytojus.
D.Andriukaitis aiškino, kad draudikas, siekdamas nors kažkiek užtikrinti draudėjo atsakomybę dėl pateiktos informacijos teisingumo, gali nustatyti tokias TPVCAPD sutarties sąlygas, kurios apibrėžtų, kokią riziką draudimo sutarties šalys suprato perduodą/prisiimą ir kokių aplinkybių buvimas bus laikomas didesne draudimo rizika, apie kurią draudėjas turi pranešti draudikui, o to nepadaręs suteiks teisę draudikui reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos kompensavimo.
„Akivaizdu, kad draudėjas prieš TPVCAPD sutarties sudarymą gali nurodyti tik tuos transporto priemonės valdytojus, kuriuos jis žino, pavyzdžiui, šeimos narius, todėl reikalavimas nurodyti visus teoriškai įmanomus valdytojus, pavyzdžiui, vilnietės nurodytus autoserviso darbuotojus nebūtų teisingas“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė D.Andriukaitis.
Teisininkas minėjo, kad kalbant apie draudiko atgręžtinio reikalavimo teisę reikia pažymėti, jog draudiko reikalaujamos sugrąžinti sumos dydis turėtų priklausyti nuo tokių aplinkybių: paties sutartinio reikalavimo pranešti apie padidėjusią draudimo riziką pažeidimo pobūdžio, priežastinio ryšio su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydžio, kitų reikšmingų aplinkybių.
Atitinkamai reikalavimas grąžinti didžiausią pagal teisės aktus leistiną išmokėtos draudimo išmokos dalį (50 procentų) galėtų būti taikomas tik tada, kai nepranešimas apie draudimo rizikos padidėjimą žymiai, iš esmės padidino draudžiamojo įvykio atsitikimo galimybę ar žalos dydį.
