Žalioji jungtis su Šviesos skveru, pėsčiųjų alėjos. Tai Naujininkų bendruomenės nariai dvejus metus girdėjo iš savivaldybės atstovų, architektų, projektuotojų, kai buvo kalbama apie didingą geležinkelio stoties konversijos projektą „Vilnius Connect“.
Iki šios savaitės visi suinteresuoti asmenys dėl šio projekto galėjo pateikti pasiūlymus. Ir ką gi išvydo Naujininkų bendruomenė panagrinėjusi teritorijos detaliojo plano projektą?
Ogi tai, kad Pelesos gatve toliau švilps automobiliai, kad stoties teritorijoje projektuojama nauja gatvė, kuri iš esmės taps Senamiesčio aplinkkeliu. Tad kalbos, kad šiame rajone atsiras daugiau erdvės pėstiesiems ir dviratininkams, ir liko tik kalbomis.
Atsisakė tik dangoraižių
Baigus teikti pasiūlymus bus tvirtinamas stoties teritorijos detaliojo plano projektas. Bet jau dabar aišku, kad į aplinkinių gyventojų siūlymus nebuvo atsižvelgta.
Naujininkų gyventojų bendruomenė į projekto „Vilnius Connect“ svarstymą įsitraukė 2019 metų pradžioje, viešumoje pasirodžius įspūdingo dydžio biurų pastatų vizualizacijoms, užgožiančioms ne tik stoties prieigas, bet ir greta esantį Senamiestį.
Kilus pasipiktinimo bangai agresyvios nekilnojamojo turto plėtros vizijos buvo padėtos į šalį savivaldybei ir įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojus siekti naujos projekto kokybės.
Nuo pradžios procese dalyvavusios Naujininkų gyventojos Rūtos Petkutės teigimu, savivaldybės atstovai, pradėdami procesą, iš naujo žadėjo teikti pirmenybę viešajam interesui.
„Kadangi šį projektą įgyvendina ne privatus nekilnojamojo turto plėtotojas, o savivaldybė ir valstybinė įmonė, akivaizdu, kad jis turėtų teikti prioritetą viešajam interesui.
Tam susitikimuose ne kartą žodžiu yra pritarę ir savivaldybės atstovai. Tad įsitraukę į procesą tikėjomės būti išgirsti“, – pasakojo R.Petkutė.
Tačiau per dvejus metus trukusį raštų siuntinėjimą gyventojų poreikiai ir lūkesčiai taip ir nebuvo išpildyti.
Rengė kūrybines dirbtuves
Gyventojų įtraukimo į planavimo procesą kulminacija tapo 2019-ųjų rudenį vykusios kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvauti buvo pakviesti ir su teritorija besiribojančių rajonų gyventojai.
Profesionalios architektų ir urbanistų komandos, konsultuojamos užsienio ekspertų ir atsižvelgdamos į vietos gyventojų poreikius bei lūkesčius, parengė net kelias plėtros vizijas, kuriose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas darnaus judumo koncepcija grįstai plėtrai.
Kūrybinių dirbtuvių rekomendacijose pasiūlyta išplėsti pėsčiųjų ir žaliąsias erdves, pagerinti Naujininkų jungtį su Naujamiesčiu ir Senamiesčiu, formuoti naują traukos centrą šalia Pelesos gatvės, skirtą pirmiausia Naujininkų gyventojams.
Dabartinę Pelesos gatvę pasiūlyta paversti Naujininkų pėsčiųjų alėja, o automobilių eismą nukreipti į bėgių lygmeniu projektuojamą naują gatvę.
Nors ekspertų vizijų buvo įvairių, daugelis sutiko, kad reikia apriboti miesto ir privataus transporto matomumą priestočio erdvėje.
Taip pat atrodė, kad kelią skinasi pasiūlymai dėl žaliųjų erdvių kaip oazių, daugiau teisių pėstiesiems ir dviratininkams, tiltų pavertimo ne vien transporto infrastruktūros objektais, bet ir gyvomis viešosiomis erdvėmis.
Dar viena populiari idėja buvo glaudžiau integruoti geležinkelių, tarpmiestinių autobusų ir miesto transporto eismą, galbūt net perkeliant autobusų stotį į dabartinę geležinkelio stoties teritoriją.
Pažadai ir liko pažadais
Kūrybinių dirbtuvių rengėjai buvo įsitikinę, kad jų rezultatai darys reikšmingą įtaką tolesniems planavimo darbams.
Tačiau, Naujininkų gyventojų iniciatyvinės grupės atstovės Monikos Kondratavičiūtės teigimu, detaliojo plano brėžiniuose daug žalumos ir darnaus judumo idėjų Naujininkuose taip ir neatsirado.
„Susitikimuose su savivaldybe ir „Vilniaus Connect“ atstovais ne kartą akcentavome tragišką šios Naujininkų dalies triukšmo ir taršos situaciją, prašydami jos bent jau nebloginti didinant automobilių srautus į projektuojamus biurų pastatus. Savivaldybė dalijo pažadus apie žaliąją jungtį su Šviesos skveru ir buferį sukuriančią žaliąją zoną, bet siūlomame detaliajame plane nieko panašaus nėra“, – kalbėjo M.Kondratavičiūtė.
Pasak jos, vietoj žadėtos pėsčiųjų alėjos gyventojai gavo dvi automobilių eismui skirtas ir naujus biurus aptarnausiančias gatves.
Automobilių eismas paliktas Pelesos gatvėje, o naujai projektuojama gatvė iš esmės taps Senamiesčio aplinkkeliu, į kurį bus nukreiptas ir tranzitinis eismas.
Tuo metu apie reikšmingesnę želdinių plėtrą Naujininkų pusėje nei plano brėžiniuose, nei aiškinamajame rašte neužsimenama.
„Tai, ką siūlo detalusis planas, yra kosmetiniai, jokios ilgalaikės kokybės darniam judumui nekuriantys sprendiniai, neatspindintys šiuolaikinių urbanistinių tendencijų ir visiškai neįsiklausantys į gyventojų poreikius“, – įsitikinusi M.Kondratavičiūtė.
Brėžiniuose atrodo kitaip
Detaliojo plano projektą kritikavo ir Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Justas Ingelevičius.
„Dviračių ir pėsčiųjų takų pločiams parinkti reikia prognozuoti pėsčiųjų ir dviračių srautus. Net be prognozių galima numatyti, kad tokiame objekte minimalaus pločio pėsčiųjų, dviračių takai negali būti numatomi, nes žmonių srautai tikrai bus dideli“, – tvirtino J.Ingelevičius.
Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad Pelesos gatvės dalis projektuojama kaip ramaus eismo D kategorijos gatvė. Tačiau brėžiniuose ji vaizduojama lygiai taip pat kaip ir aukšesnės C kategorijos gatvė.
Pasak J.Ingelevičiaus, žemos D kategorijos gatvėse ribojamas automobilių tranzitas ir atskiri dviračių takai neprojektuojami, o jei D kategorijos gatvėje planuojama svarbi dviračių trasa, reikėtų projektuoti dviračių gatvę, kurioje ribojamas automobilių tranzitas paliekant galimybę gyventojams privažiuoti iki namų.
„Dzūkų gatvė, kuri yra D kategorijos, brėžiniuose taip pat neprimena ramaus eismo gatvės.
Nejaugi, detaliojo plano rengėjų nuomone, vaikai iš mokyklos turėtų dviračiais važiuoti plačia, vietomis trijų juostų gatve kartu su automobiliais ir autobusais?
Nujaučiu, jog projekto rengėjai vėl šabloniškai atsakys, kad į pastabas bus atsižvelgta vėlesnėse stadijose, rengiant techninius projektus. Tokie atsakymai optimizmo nekelia – iš ankstesnių projektų patirties matome, kad savivaldybė netikrina techninių projektų atitikimo darnaus judumo planui ir patvirtina gatvių projektus su dideliais pažeidimais“, – patirtimi dalijosi J.Ingelevičius.
Tik sumažins automobilių vietų skaičių
Projekto „Vilnius Connect“ autoriai dabar pėstiesiems žada tik jungtį tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių.
Projekto vadovas Nerijus Siciūnas aiškino, kad stoties aikštėje bus siūloma kurti bendrą keleivių aptarnavimo centrą.
Centrinė aikštė turėtų tiesioginę jungtį su Naujininkais, kuri leistų greitai ir patogiai pasiekti Pelesos gatvę.
Viešajam transportui atidavus vieną aikštę, bus siūloma atsisakyti didžiosios dalies automobilių stovėjimo vietų.
Šis pasiūlymas grindžiamas teritorijos humanizavimo bei automobilių srautų sumažinimo poreikiu, o atlikti transporto srautų modeliavimo rezultatai rodo, kad įvedus sumažintą parkavimo koeficientą esminio eismo srautų padidėjimo dėl urbanistinės plėtros teritorijoje nebus.
