Klaipėdiečiai nustėrę – per karantiną užsimota didinti mokesčius tuščiose automobilių aikštelėse

Gyventojai prieštaringai vertina tokią savivaldybės iniciatyvą, dėl jos nesutaria ir valdančiajai daugumai oponuojantys miesto politikai.

Uostamiesčio tarybai pateiktas sprendimo projektas, kuriame siūloma keisti vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatus, didinti mokesčius ir leidimų kainas.

Pokyčius labiausiai pajustų į senamiestį automobiliais važiuojantys žmonės.

„Rinkliavų už automobilių stovėjimą įkainiai nesikeitė dešimtmetį, būtina juos peržiūrėti, spręsti kitus klausimus, kurie ne tik paskatintų miestiečius keisti judėjimo įpročius, bet kurtų sąlygas autotransporto pralaidumui, užtikrintų geresnę eismo organizavimo tvarką“, – aiškino projektą miesto tarybai teikiančios savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Siekiama ne tik papildyti Klaipėdos savivaldybės biudžetą – padidinus mokesčius, esą būtų aktyviau reguliuojami eismo srautai, automobilių savininkai būtų skatinami persėsti į miesto maršrutinius autobusus, aktyviau naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis.

Gyventojams atradus alternatyvius artimų ir tolimesnių kelionių būdus, gatvėse, pasak G.Nėniškio, patogiau jaustųsi ir pėstieji, ir dviratininkai. Visa tai mažintų aplinkos taršą ir triukšmą mieste.

Speciali darbo grupė nagrinėjo opiausias problemas. Rekomenduota koreguoti rinkliavų ir leidimų kainas, didinant apmokestintų zonų ribas šiaurinėje ir pietinėje uostamiesčio dalyse, pajūrio zonose diferencijuoti automobilių apmokestinimo tvarką vasarą ten naujai įrengtose aikštelėse.

Skatinant gyventojus ir miesto svečius į pajūrį vykti viešuoju transportu, dviračiais, siūloma žaliąją zoną pakeisti į geltonąją (išskyrus Girulių plente naujai įrengtas automobilių stovėjimo aikšteles).

Mokestis už automobilių stovėjimą vieną valandą žaliojoje zonoje dabar kainuoja 30, o geltonojoje – 60 eurocentų.

Atsižvelgiant į gyventojų skundus dėl lankytojų eismo pažeidimų Poilsio parko prieigose, siūloma papildomai apmokestintą ir šią teritoriją – priskirti ją geltonajai zonai, o kurortinės Melnragės gyvenvietėje, Audros gatvėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę – raudonajai.

Įgyvendinus projektą, mokesčių už automobilių laikymą senamiesčio raudonosiose zonose būtų reikalaujama nuo gegužės 1-sios iki rugsėjo 15-osios. Jie būtų renkami visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 val., o rugsėjį ir balandį – nuo 8 iki 20 val. Dabar mokama tik darbo dienomis – nuo 8 iki 18 val.

Smiltynėje, kuri priskiriama raudonajai zonai, vasarą mokesčiai ir toliau būtų renkami kasdien nuo gegužės pradžios iki rugsėjo 15-osios (8-22 val), nors tenykščiai gyventojai siūlo bent jau savaitgaliais organizuoti nemokamus keltų reisus į Lietuvos jūrų muziejų.

Vasaros sezono įkarštyje, kai Jūrų muziejų ir delfinariumą Kopgalyje kasdien aplanko apie 6000 turistų, poilsiautojų iš Lietuvos, kaimyninių šalių, ten ir žirniui nėra kur nukristi – automobilių virtinės nusidriekia iki pat Smiltynės jachtklubo.

Klaipėdos centre esančias mėlynosios zonos aikšteles, kurios pasak projekto rengėjų, neatlieka eismo srautų reguliavimo funkcijų, siūloma perkelti į mokamų zonų prieigas.

Miesto tarybai siūloma uspręsti, ko verta siūloma idėja nuo šių metų rugsėjo 16-osios automobilių stovėjimo raudonosiose zonose įkainius padidinti nuo 90 iki 1,50 eurocento už valandą.

Žvelgiant į ateitį, norima nuo 2022 metų plėsti mokamo stovėjimo aikšteles šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse. Naujos teritorijos esą būtų priskirtos mažiausiai apmokestinamai mėlynajai zonai.

Siūlymai didinti rinkliavas grindžiami siekiu sparčiau tvarkyti apleistus daugiabučių kiemus. Manoma, kad išplėtus mokamų automobilių stovėjimo aikštelių ribas, tam atsirastų daugiau lėšų. Kitų zonų įkainių artimiausiu metu keisti neketinama.

Branginti automobilių stovėjimo leidimus siūloma nuo kitų metų. Tuomet dabar 2 eurus už leidimą mokantiems klaipėdiečiams tektų už ji pakloti iki 10 eurų. Verslo leidimus siūloma branginti 50 proc.

„Rinkliavos peržiūra būtina darnaus judumo tikslais, planuojame viską daryti etapais. Mokesčiai dėl zonų priskyrimo vienai ar kitai spalvai, išskyrus raudonąją, nebrangtų. Didžiausias valandos tarifas raudonojoje zonoje būtų mažesnis nei kituose didmiesčiuose“, – patikino Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.

Siūlymus dėl vietinės rinkliavos keitimo svarstė savivaldybės tarybos kolegija. Pažymėta, kad sprendimo projektas parengtas įvertinus Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) atstovų pastabas.

Tačiau uostamiesčio verslininkai netrokšta per karantiną už automobilių parkavimą mieste mokėti brangiau – projektinius siūlymus jie vertina kaip „puotą maro metu“ siekiant papildyti savivaldybės biudžetą.

KPPAR surengtos apklausos, kurioje dalyvavo 38 uostamiesčio pramonės, smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, duomenimis, absoliuti dauguma respondentų nepritarė siūlymui dvigubai branginti verslo leidimus.

Sumanymai didinti automobilių stovėjimo mokesčius, kai daugelio įmonių veikla kausto pandemija, pajamos smunka, verslininkų nuomone, prasilenkia su ekonomikos logika, nepateisina deklaruojamų kilnių tikslų, kupini prieštaravimų, nes nenumatoma jokių kitokių pigesnių alternatyvų.

„Kitose Europos Sąjungos valstybėse taip nesielgiama – ten per karantiną valdžia tiesia ranką verslui, neapkrauna papildomais mokesčiais“ – kalbėjo KPPAR vadovė Vida Kažuro.

Verslininkai sutiktų, jei leidimai statyti automobilius brangtų ne dvigubai, mėlynosiose zonose per pietų pertraukas siūlo juos parkuoti nemokamai, kad verslai apmirusiame senamiestyje pagyvėtų.

Iniciatyva neatslūgus pandemijai didinti rinkliavas už automobilių parkavimą senamiestyje, kuris dabar atrodo kaip po neutroninės bombos sprogimo, Klaipėdos tarybos narei Ninai Puteikienei išvis nesuprantama.

Per pirmąją koronaviruso pandemijos bangą politikė netgi kreipėsi į merą Vytautą Grubliauską – prašė skubiai parengti sprendimus nerinkti rinkliavos už automobilių stovėjimą apmokestinamose zonose.

Jai ir dabar neaišku, ką ištuštėjusiose uostamiesčio gatvėse veikia automobilių parkavimą kontroliuojantis, už rinkliavas atsakingi Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai?

„Siūliau juos pasitelkti organizuojant pagalbą medicinos įstaigoms, galėtų prisidėti aprūpinant maisto produktais vyresniojo amžiaus rizikos grupėms priskiriamus gyventojus, neįgaliuosius, karantinuojamus asmenis, kad šie rečiau nešmižinėtų prekybos centruoses“, – pasakojo N.Puteikienė.

Kasdienes miestiečių keliones su apsaugos kaukėmis maršrutiniais autobusais ši uostamiesčio tarybos narė linkusi vertinti kaip didesnę grėsmę visuomenės saugumui nei privačiais automobiliais.

“Autobusai dezinfekuojami, bet galimybė ten apsikrėsti virusu neišnykusi. Ar tikslinga per karantiną didinti mokesčius automobilių savininkams, jie nėra aktyvūs mirtino užkrato platintojai?“, – klausia N.Puteikienė, kurios siūlymų stabdyti rinkliavas miesto taryba net nesvarstė.

Klaipėdos tarybos valdančios daugumos sumanymai didinti mokesčius už autotransporto stovėjimą ir leidimų kainas pandemijos sukeltos ekonominės krizės akivaizdoje sujaudino ir kitus opozicijos atstovus.

Atkreipę dėmesį, jog per sunkmetį piliečiai paprastai neapkraunami papildimais mokesčiais, jie skeptiškai vertina finansininkų aiškinimus, kad padidinus  vietinę rinkliavą esą atsivertų kažkokios naujos galimybės surinkti daugiau pajamų – žmonės tokiais atvejais nelinkę išlaidauti.

Juolab, kad Klaipėdos savivavaldybei pastaruoju metu nelengva įgyvendinti užsibrėžtas investicines programas – užpernai nepanaudota apie 31 mln., o 2020 metais – maždaug 20 mln. eurų vietinio biudžeto lėšų.

Pernai uostamiestyje iš vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą apmokestintose zonose buvusio autotransportininko G.Nėniškio vadovajama administracija surinko apie 1,9 mln. eurų.

„Pinigų biudžete būta daugiau nei išleista. Ar mus išgelbės papildomas milijonas eurų iš rinkliavos, ar žmones sės ant dviračių? „Kisa, kam jums pinigai, jei neturite fantazijos, kaip juos išleisti?“, – garsaus kombinatoriaus Ostapo Benderio žodžius projekto rengėjams primena kitas miesto tarybos Arvydas Vaitkus.

Diskusijose pastebėta, kad mieste stinga autobusų, užtikrinančių reisų dažnį kas penkias ar net dešimt minučių, vasarą nėra kaip pervežti dviračių, pavyzdžiui, pablogėjus oro sąlygoms, o lietus pajūryje – dažnas svečias.

A.Vaitkus siūlo pirmiau tvarkyti dviračių takus, kad žmonės važinėtų ištisus metus saugiai ir nekliudydami kitiems, dviračius galėtų palikti prie kavinių, restoranų, teatro. Tada šeimos su vaikais neraginamos mintų į Girulių paplūdimius, užuot mokėję penkis kartus brangiau už automobilių parkavimą.

Rinkliavos didinimo vizionieriai kažkodėl nenagrinėjo parkuojamų automobilių poveikio miesto ekologijai. Remiantis jų logika, galbūt pirmiausiai reikėtų apmokestinti parkavimo zonas prie didžiųjų prekybos centrų?

„Neaušinkime burnos kalbėdami apie intelektualiąsias sankryžas, o vieną kartą imkime ir įrengkime jas. Dabar gatvėse naudojama „raudonojo šviesoforo“ banga (prieš sankryžą įsijungia raudonas signalas) miestui padaro daugiau žalos nei automobilių parkavimas zonose“, - greičiau kibti darbą ragina A.Valtkus.

Gamtosaugininkai teigia, kad Klaipėdos viešojo transporto įmonėms, apie pietinius kvartalus supančią pramonę neverta ir kalbėti, dar reikia stipriai pasistengti, kad miestas būtų apsaugas nuo teršalų.

Žongliruojant automobilių parkavimo zonų plotais, jų spalvomis, didesniais rinkliavos įkainiais, net juokinga, pasak oponentų, lyginti eismo sąlygas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos senamiesčiuose.

Sostinėje gatvėse aplink Rotušę rasti vietą lengvajam automobiliui pasistatyti, pravažiuoti beveik neįmanoma. Panaši situacija Kaune – Laisvės alėjos aplinkinėse gatvelėse.

Sutvarkyti Vilniaus ir Kauno senamiesčiai – gyventojų ir turistų traukos centrai. Klaipėda dar toli iki to – apmiręs senamiestis atgija šiltesnę vasaros dieną, minios žmonių ten susitelkiasi tik per Jūros šventes.

„Ieškokime kompleksinių sprendimų, kad ne atbaidytume, o pritrauktume žmones lankytis senamiestyje, mėgautis Danės pakrante, Jono kalneliu, saulėlydžiais nuo molo“, – permainų tikisi A.Vaitkus.

Vizijos, kad žmonės automobilius keis į viešąjį transportą irgi kelia nemažai abejonių. Kas dabar teiktų pirmenybę kelionėms maršrutiniais miesto autobusais, kas liptų į juos su vaikų vėžimėliais?

Ne visi siūlymai peiktini, pagirtinas noras spręsti šiaurinės miesto dalies problemas. Žmonės vyksta į ten esantį Poilsio parką pajudėti, tačiau vien tik didinant parkavimo kainas sunku tikėtis, kad padėtis pagerės.

Tačiau opozija nepatenkinta, kad ne visos jų pastabos išgirstos komitetų posėdžiuose, atsižvelgiama į miesto gyventojų, visuomenininkų nuomonę automobilių parkavimo projektus svarstyti šių metų pabaigoje.

Paviešinti rinkliavų projektai, kaip ir manyta, sulaukė audringos klaipėdiečių reakcijos – savivaldybės tarybos narių pašto dėžutės ėmė lūžinėti nuo miestiečių laiškų su įvairiais skundais, pageidavimais, argumentais.

Kaistančią atmosferą pajutęs G.Nėniškis į tarybos darbotvarkę įtraukto klausimo dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą ir leidimų kainų didinimo paprašė nesvarstyti – atidėtas vėlesniam laikotarpiui.

„Dėkoju klaipėdiečiams už aktyvų dalyvavimą polemikoje. Tikrai ne viskas pasakyta ir, deja, ne viskas išgirsta. Grįšime prie šio klausimo vėliau, sutarę ir suderinę“, – tęsti diskusijas siūlo V.Grubliauskas.