Iki šiol Lietuvos valstybiniais keliais vežėjai naudojasi įsigiję elektronines vinjetes, bet visiems akivaizdu, kad šis būdas seniai atgyvenęs.
Mat tokią vinjetę įsigijęs vežėjas gali kiek tinkamas važinėtis nuo paros iki metų, nelygu jos galiojimo trukmė.
Įstatymas, kad naudotojas turės susimokėti už nuvažiuotus kilometrus, kaip įprasta daugelyje Europos valstybių, įsigalios mažiau nei po poros metų.
Jau ne vienus metus kalbama apie pažangią europinę kelių rinkliavos sistemą, angliškai vadinamą „e-tolling“. Bet tai, ką ketina įdiegti Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), technologijų specialistams sunkiai suvokiama.
Valstybei svarbu pinigai
Konsultacijos dėl atstuminės kelių rinkliavos sistemos sukūrimo pradėtos dar 2007 metais – būtent tuomet išleistas pirmasis susisiekimo ministro įsakymas šia tema.
Gerokai vėliau atlikta ir ne viena brangiai kainavusi studija, taip pat aplankyta daug valstybių, kuriose ši sistema jau seniai veikia.
Europos Sąjungos šalyse dažnai naudojama technologija, paremta GPS palydovine sistema. Taip mokesčiai už kelius renkami Belgijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje ar Vokietijoje. Taip pat nemažai valstybių – Austrija, Ispanija, Prancūzija, Slovėnija, Baltarusija ar Rusija – turi įsidiegusios mikrobangų technologiją.
Bet kuriuo atveju tų šalių keliais besinaudojantis automobilis privalo turėtų specialų įrenginį, kuris fiksuoja jo judėjimą.
„Teko susipažinti su įvairių šalių praktika. Kai kur buvo padaryta klaidų renkantis konkretų sistemos tipą, tuomet užsitęsė teismai, ginčai.
Todėl galiausiai nuspręsta taikyti tik kokybinius reikalavimus – valstybei reikia surinkti kuo daugiau pinigų, o technologiniai sprendimai jau paliekami rangovams, kurie ir prižiūri visą sistemą“, – pasakojo buvęs LAKD vadovas Egidijus Skrodenis, dabar dirbantis transporto konsultacijų srityje.
Daug klausimų be atsakymų
Bet Lietuvoje nutarta eiti kitu keliu ir galbūt apstulbinti visą pasaulį. LAKD jau surengė konsultacijas dėl konkretaus sprendinio – mobiliosios programėlės, kuri fiksuotų nuvažiuotus kilometrus, sistemos sukūrimo.
„Išmanieji įrenginiai tampa faktiškai visų kasdienybe, o šių technologijų plėtros tendencijos didina jų prieinamumą ir užtikrina vartotojams naudojimo paprastumą ir patogumą.
Be to, kuriama sistema bus pritaikyta veikti ir su specialiais išoriniais įrenginiais. Tokiais, kokie naudojami ir kai kuriose ES šalyse“, – „Lietuvos rytui“ aiškino LAKD Išmaniųjų transporto sistemų ir kelių apmokestinimo departamento direktorius Darius Ražinskas.
Šiais išmaniųjų įrenginių laikais tai skamba puikiai, tik kaip tokia sistema veiktų? Pavyzdžiui, ar iš Turkijos atvykęs vairuotojas, kuris visą Europą pervažiavo mokėdamas už kelius pagal savo automobilyje jau instaliuoto įrenginio duomenis, turės pasienyje su Lietuva atsisiųsti specialią programėlę į savo telefoną? O jei jis neturi išmaniojo įrenginio – juk tai nėra privaloma?
„Programėlė skamba labai šiuolaikiškai. Bet kas, jei ji su visu telefonu bus viename automobilyje, o Lietuvos keliais riedės kitas?
Be to, kaip susiesime automobilio numerį su ja ir panaudojamu išmaniuoju įrenginiu?
Reikia tiesiog sekti geriausiais pavyzdžiais ir juos diegti pas mus, o ne išradinėti dviratį“, – žodžių nesirinko asociacijos „InfoBalt“ direktorius Mindaugas Ubartas.
Tikslai – pernelyg kuklūs
Dar 2020-ųjų pradžioje tuometis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigė, kad įvedus sistemą „e-tolling“ kasmet papildomai būtų galima surinkti apie 70 mln. eurų kelių mokesčio. Šiuo metu rinkliava biudžetą papildo maždaug 40 mln. eurų.
LAKD paskelbtose specifikacijose nurodoma, kad užfiksuojamas transporto priemonių skaičius turėtų siekti 95 procentus. Kitaip tariant, 5 procentai vairuotojų prasprūstų pro kontrolės įrenginius, o biudžeto netektys kasmet siektų mažiausiai 5 mln. eurų.
Tuo metu Vakaruose diegiant sistemas reikalaujama, jog tikslumas viršytų 99 proc. Mat dar maždaug prieš penkmetį Europos Komisijos užsakymu parengtoje studijoje teigiama, jog su dabartinėmis technologijomis galima nesunkiai užfiksuoti net 99,9 proc. transporto priemonių ar net daugiau.
LAKD atstovas D.Ražinskas nurodė, jog 95 procentai yra vieno įrenginio, o ne visos sistemos tikslumas. Tik nelabai suprantama, kaip visa sistema bus tobulesnė nei atskiros jos dalys.
„Turėtų tiesiog nelikti galimybės išvengti kelių mokesčio. Privalo būti užtikrinta apskaita, kontrolė ir panašiai. Inovacijos, aišku, yra gerai, tačiau mes jau per ilgai trypčiojame.
Tuoj bus dešimtmetis, kai negalime įdiegti sistemos „e-tolling“, o tai reiškia, kad šalis bus praradusi mažiausiai pusę milijardo eurų“, – piktinosi asociacijos „InfoBalt“ vadovas M.Ubartas.
Buvęs LAKD vadovas E.Skrodenis irgi abejojo, ar pasirinkti būtent mobiliąją programėlę bus tinkamiausias variantas: „Yra abejonių, ar pasiektume norimus tikslus. Aišku, gal tapsime inovatoriais, pasiūliusiais pasauliui naują idėją. O gal bus kaip su prastai pagarsėjusia „e.sveikata“.
Kas pamėtėjo idėją?
LAKD teigimu, konsultuojantis dėl sistemos „e-tolling“ įvyko 26 susitikimai su galimais rangovais iš Lietuvos bei užsienio šalių.
„Kelių direkcija įvertins rinkos konsultacijų dalyvių pateiktą informaciją ir atsižvelgs į pagrįstas, objektyvias pastabas ir rekomendacijas. Konkursus planuojama skelbti vasario mėnesį“, – pranešė D.Ražinskas.
Tačiau ne vienas rinkos dalyvis tvirtino, jog buvo prašoma skelbti technologiškai neutralius konkursus, nes mobilioji programėlė tiesiog gali neveikti.
Be to, teigiama, jog tokia idėja LAKD galėjo kilti po konsultacijų su mažąja bendrija „Branus“.
D.Ražinskas išsisuko nuo atsakymo, ar įtakos galėjo turėti jo paties pažintis su „Branus“ vadovu Mariumi Matulaičiu, su kuriuo šis LAKD atstovas anksčiau darbavosi „Lietuvos geležinkeliuose“.
Anot jo, pirkimas dėl investicinio projekto atnaujinimo ir konsultavimo paslaugų buvo atliktas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme numatytais reikalavimais, o laimėtojas atrinktas pagal mažiausios kainos kriterijų.
Tiesa, kiti rinkos žaidėjai pastebėjo, jog apie šį pirkimą nebuvo skelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, todėl neaišku, kiek buvo dalyvių ir kokie reikalavimai jiems buvo keliami.
Stulbina ir reikalavimai
Negana to, LAKD būsimos sistemos „e-tolling“ pirkimą nusprendė suskaidyti į tris atskirus konkursus. Be mobiliosios programėlės, rinkliavai planuojama panaudoti ir jau esančias šalies greičio stebėjimo sistemas.
Anot direkcijos, taip padaryta todėl, kad dalis sprendinių jau egzistuoja ir reikės įsigyti tik trūkstamus elementus. Antra vertus, taip neva siekiama, kad dalyvautų kuo daugiau tiekėjų.
Panašiai yra nutikę ir kuriant bei perdarinėjant sistemą „e.sveikata“, prie kurios prisidėjo tikrai ne viena įmonė, bet ji iki šiol deramai neveikia.
„Kai reikia automobilio, tai paprastai žmogus jį ir perka. Dar nesu sutikęs tokio, kuris įsigyja kėbulą, variklį ir ratus atskirai. Juk tai beprasmybė.
Mums reikia surinkti mokesčius, o mes užsiimame konstravimu iš lego detalių. Skelbkime tarptautinį konkursą, nusipirkime tai, kas tikrai veikia, – su visomis garantijomis, draudimais, technine priežiūra“, – aiškino „InfoBalt“ direktorius M.Ubartas.
Ministerijos nuomonė – kaip ir LAKD
„Lietuvos rytui“ tik daugiau nei po savaitės pavyko sulaukti atsakymo, ką apie LAKD ketinimus kurti kitur dar neregėtą kelių rinkliavos sistemą mano Susisiekimo ministerija.
Tačiau didžioji dalis ministerijos paaiškinimų kone žodis į žodį sutapo su LAKD teiginiais.
