Lietuviai neskubėjo atsisakyti taršių automobilių, o utilizavę dažniausiai rinkosi paspirtukus ir dviračius

2021 m. vasario 3 d. 08:53
„Žinių radijas“
Jau baigėsi projekto valdymo agentūrų kvietimai pateikti paraiškas už senų automobilių kompensavimą. Įdomu tai, kad numatytų pinigų elektromobiliams įsigyti liko, nes gyventojai neparodė tokio didelio susidomėjimo šiai programai.
Daugiau nuotraukų (9)
Aplinkos projektų agentūros atstovas Jonas Balkevičius papasakojo apie būdus ir kompensacijas, kai vietoj seno taršaus automobilio galėjai įsigyti naują transporto priemonę.
– Nuo 2019 m., kai pradėjo veikti įvairios programos. Kiek buvo utilizuota senų automobilių?
– Senų automobilių buvo utilizuota beveik 16 tūkst. per visas programas. Palyginimui, tiek lengvųjų automobilių registruota visame Šakių rajone.
– Ar buvo pasiektas šių programų tikslas?
– Pirmą kartą šios programos startavo praėjusiais metais, todėl galima teigti, kad vienos programos populiaresnės, kitos mažiau... Aišku, žmonės pradėjo galvoti „žaliau“.
– Kokią sumą buvo galima gauti pateikus paraišką, kai seną taršų automobilį norima keisti į elektromobilį?
– Įsigijus pirmą kartą Lietuvoje registruotą elektromobilį, kompensacija siekia apie 4 tūkst. eurų. Įsigijus ne naują, bet ne senesnį, kaip 5 metų elektromobilį, galima buvo gauti 2 tūkst. eurų kompensaciją. Taip pat papildomai galima gauti tūkstantį eurų, kai sunaikini senąjį automobilį.
– Kokia pinigų suma liko?
– Iš viso šiai programai buvo numatyta 5 mln. eurų, o sulaukėme 650 prašymų, kurie sudarė mažiau nei 2 mln. eurų.
– Kur bus naudojami likę pinigai?
– Pinigai niekur nedings, jie sugrįš į klimato kaitos programą. Šiuo metu yra rengiama bei derinama šių metų sąmata. Ją patvirtinus bus aišku, kokiomis priemonėmis nepanaudotos lėšos bus skiriamos šiais metais.
– Kaip manote, kodėl elektromobiliai nebuvo tokie populiarūs keičiant seną automobilį nauju?
– Pirmą kartą vyko tokia programa. Per praėjusius metus registruotų elektromobilių skaičius Lietuvoje buvo pats didžiausias per visą istoriją. Prie mažesnio susidomėjimo galėjo prisidėti pandemija, kai žmonės taupė. Be kita ko, kai kurie išsigąsta elektromobilių įkrovimo stotelių trūkumo.
– Bet juk buvo nebūtina pirkti elektromobilį, galėjai ir naujesnį pirkti vietoj to seno utilizuoto automobilio?
– Kita programa buvo skirta seną taršų automobilį pakeisti naujesniu, mažiau taršiu, kurio išmetimas yra iki 130 g/km anglies dvideginio. Šia programa pasinaudojo didesnis žmonių skaičius, buvo pateikta daugiau kaip 2750 paraiškų. Tačiau ir iš šitos programos liks apie pora milijoną eurų.
– Kokios buvo pačios populiariausios programos?
– Pati populiariausia programa praėjusiais metais buvo, kai galėjai transporto priemonę pakeisti į elektrinį paspirtuką arba dviratį. Buvo pateikta daugiau kaip 12 tūkst. paraiškų visai 11 mln. eurų sumai. Paraiškų sulaukėme iš įvairių vietovių.
– Taip pat buvo galima  pakeisti į visuomeninio transporto bilietą. Kokia ten situacija?
– Visuomeninio transporto bilietais susidomėjimas buvo mažesnis, galima buvo pasirinkti Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos metinius bilietus. Populiariausi buvo Vilniaus viešojo transporto bilietai, kurio paprašė daugiau kaip 200 žmonių. Kaune – 100 ir Klaipėdos mieste vos 40 žmonių.
– Ar būtų logiška pratęsti automobilio keitimą į paspirtuką ar dviratį, jei jau buvo tokia populiari ta programa?
– Apie šią programą bus galvojama, aišku, daugiau dėmesio kreipiant į viešąjį transportą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.