Gerokai keičiasi automobilių pirkimo įpročiai: tai – rimtas signalas turgavietėms

Šalyje atliktas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad pirkėjas, norėdamas įsigyti automobilį, ieško ne tik geriausios kainos ir kokybės santykiu grįstų pasiūlymų, bet ir patikimo pardavėjo, pirmenybę teikiant juridinio asmens statusą turinčiam atstovui.

Sertifikuoto naudotų automobilių pardavėjo „Longo LT“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, jog lietuvių pirkimo įpročiai keičiasi iš pagrindų – anksčiau automobilį iš turgaus arba „tiesiai nuo tralo“ įsigyti buvo įprasta, o šiandien tokius transporto priemonės pirkimo būdus rinktųsi esą vos 15 proc. respondentų.

Taip pat pastebimas kone trečdaliu išaugęs pirkėjų, pirmenybę teikiančių sertifikuotiems automobilių pardavėjams, skaičius.

„Tyrimo duomenys rodo, jog vis daugiau šalies vairuotojų įvertina tokias sudedamąsias dalis kaip tvarkinga pirkimo-pardavimo sutartis, pirkimo kvitas, nesuklastota automobilio istorija ir garantijos suteikimas, ko dažnai nesuteikia prekeiviai turgavietėse ir kas realiai padeda apsaugoti pirkėją nuo galimo „katės maiše“ įsigijimo“, – sakė „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas.

Apklausos rezultatai parodė ir tai, kad daugiau nei ketvirtadaliui tautiečių svarbu žinoti iš kurios šalies yra atvykęs norimas įsigyti automobilis. Didžioji dalis – 56 proc. respondentų – kaip patikimiausią šalį įvardino Vokietiją, kiek mažiau – 33 proc. – Olandiją.

Belgijos keliais riedėjusioms transporto priemonėms pirmenybę teiktų kas penktas vairuotojas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokias šalis, kaip Prancūziją, JAV ir Italiją patikimomis laiko viso labo 10 proc. tyrimo dalyvių.

„Autoplius“ portalo vadovas Artūras Mizeras atskleidė, kad iš tiesų naujai registruotų naudotų automobilių rinkoje pirmauja Vokietija: „Dažniausiai tam įtaką daro stereotipai, kad vokiečiai labiau investuoja į transporto priemonės priežiūrą. Be kita ko, Vokietija yra didžiausia automobilių rinka“.

Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad turgaus prekyba vyksta du kartus: pirma, kai automobilių pardavėjas veža transporto priemonę iš Vakarų ir ją parduoda, o antra, kai Lietuvoje esantys pardavėjai jas perparduoda kitiems žmonėms.

Anot pašnekovo, pirkėjui, kuris nori nusipirkti automobilį „tiesiai nuo tralo“, iškyla problemų, nes tam reikia turėti įgūdžius: „Automobilio kaina „tiesiai nuo tralo“ būna mažesnė, tačiau jis dažniausiai atvažiuoja neišvalytas. Automobilius, autovežiais atvežtus iš užsienio, išperka perpardavinėtojai. Šie žmonės pažįsta užsienio pardavėją, kuris veža transporto priemones iš Vakarų, todėl dažniausiai nuperka taip atgabentas transporto priemones, kai jos dar net nebūna pasiekusios Lietuvos“.

V.Naujanis pripažįsta, kad žmonės vis mažiau perka transporto priemones, atvežtas autovežiais. Anot pašnekovo, prieš 10 metų atvažiavęs autovežis ilgai stovėdavo ir laukdavo pirkėjų, o dabar jo buvimas turguje trumpalaikis – iškrauna automobilius ir važiuoja toliau.

„Kai autovežis grįžta iš užsienio, jį apspinta žmonės. Daugiausia, aišku, perpardavinėtojai. Jiems užtenka tik pasikalbėti su pirkėju, paskaičiuoti, kiek kainuos sutvarkyti automobilį bei iš karto viską nuperka.

Pirkėjai, kurie sau perka automobilį, pirmiausia transporto priemonę vežasi į autoservisą tikrinti ir tik tada perka“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė Kauno automobilių turgaus direktorius.

Automobilių turguje šiuo metu prekyba sustojusi, tačiau V.Naujanis mano, kad sumažėjęs pirkimas susijęs su karantinu, žiemos laikotarpiu bei sustabdytu judėjimu, o ne dėl to, kad pirkėjai perka transporto priemones internetu.

Pašnekovas minėjo, kad interneto svetainėse 90 proc. parduodamų automobilių stovi pardavimų aikštelėse arba turguje.

„Pirkimo-pardavimo sutartis visur reikalinga, kad pardavėjai galėtų parduoti automobilį. Aišku, yra ir „kauferiai“, (sutartis surašoma taip, tarsi pirkėjas buvo išvykęs į užsienį ir įsigijo automobilį tiesiogiai iš kitos šalies piliečio – aut.past.), tačiau normalus pardavėjas visada sąžiningai parduoda mašiną.

Jeigu pirkėjas sutinka pirkti automobilį „kauferiu“, pardavėjas dažniausiai parduoda transporto priemonę su visomis problemomis. Dėl sugriežtinimų, kurie šiuo metu planuojami, „kauferiai“ turėtų išnykti“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo V.Naujanis.

Tačiau V.Naujanis atskleidė, kad beveik visi automobiliai į Lietuvą grįžta su „kauferiu“, bet, pagal įstatymus, tai lieka Lietuvos įmonės buhalterijoje, o įmonė išrašo pirkimo-pardavimo sutartį, kuri išduodama „Regitroje“.

P.Valiukėnas teigė nesistebintis, kad net 76 proc. tyrimo dalyvių nurodė, jog automobilio ieško būtent internete.

Anot jo, naršyti automobilių pardavimo platformose internete yra įprasta praktika, tačiau naujai pastebima tendencija yra ta, kad net 48 proc. apklaustųjų teigia naršantys būtent oficialių naudotų automobilių pardavėjų tinklalapiuose. Viena iš priežasčių – galimybė įsigyti automobilį internetu.

„Dėl judėjimo laisvės apribojimų bei sparčiai besivystančių elektroninių paslaugų įvairovės, pastebimai susiformavo ir naujas pirkėjų lūkestis – galimybė įsigyti automobilį internetu.

Pavyzdžiui, automobilių, įsigytų nuotoliniu būdu, skaičius, lyginant praėjusių metų lapkričio mėnesio pardavimus su šių metų sausio, išaugo daugiau nei 20 procentų – nuo 10 proc. iki 33 proc.

Kitaip sakant, kas mėnesį stebime maždaug dešimties procentų prekybos internetu augimą“, – aiškino P.Valiukėnas ir skuba perspėti – perkant automobilį internetu reikia atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus.

„Pirma, įsitikinti, ar automobilis perkamas iš sertifikuoto automobilių pardavėjo – patikrinti, ar jis turi leidimą verstis tokia veikla, antra – kokios yra pirkimo-pardavimo sąlygos, ar yra galimybė apžiūrėti automobilį gyvai ir, svarbiausia, ar yra numatyta teisė grąžinti automobilį, jei jis pasirodo esąs netvarkingas“, – aiškina automobilių pardavimo ekspertas.

A.Mizeras teigė, kad, skaičiuojant nuo visos rinkos, pardavimų skaičius portale didesnis nei 76 proc.

Portalo vadovas pastebėjo, kad bėgant metams vis mažiau pirkėjų išsirenka daug patinkančių automobilių variantų: „Ateityje prognozuojama, jog apžiūrėtų automobilių skaičius kris žemiau vieneto. Dalis žmonių viską išsirinks internetu bei automobilį užsisakys tiesiai į namus“.

A.Mizeras teigė, kad per karantiną tik keliais procentais išaugo pardavimai, tačiau per penkis metus pirkėjų srautas padvigubėjo.

„Ne visi turgaus pardavėjai patikimi bei nėra suteikiamos garantijos. Pirkėjams svarbu išperkamoji nuoma bei pardavėjo reprezentacija. Būna atvejų, kai turgaus pardavėjai slepia tikrą pardavimo kainą, o žmonės juk ieško patikimumo bei nori kuo daugiau išsiaiškinti apie mašiną“, – naujienų portalui lrytas.lt aiškino A.Mizeras.

Sociologiniame tyrime paaiškėjo ir kiti automobilį atsinaujinti planuojančių asmenų lūkesčiai. Rinkdamiesi transporto priemonę, piliečiai visgi lieka prie jau nusistovėjusių taisyklių – norima gauti pilną informaciją apie automobilį bei sužinoti realią jo istoriją.

Šį faktą, jog prieinama automobilio istorija su detaliai aprašyta transporto priemonės informacija yra vienas pagrindinių aspektų, nurodė 67 proc. respondentų. Kaip ir po pardavimo suteikiamą garantiją, kurią kaip vieną iš esminių kriterijų pažymėjo 58 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų.

„Perkantysis automobilį turi visą teisę prašyti visos automobilio istorijos, techninės apžiūros lapo ir ridą patvirtinančio dokumento. Taip pat, kaip ir garantijos, kuri mūsų atveju klientams yra suteikiama dvejiems mėnesiams arba 3000 km. po automobilio įsigijimo. Šių paslaugų patikimumą užtikrinti gali kiekvienas sertifikuotas automobilių pardavėjas“, – teigė P.Valiukėnas.