Deja ne – tikrai ne visos geros, toli gražu, bet „Hyundai“ pastaraisiais metais tikrai gali didžiuotis, kad gamina puikius automobilius. Klausimas tik, kalbant apie „Hyundai Tucson“, ar tikrai jis toks geras, koks sakosi esąs? Ar tikrai jo pasirodymas sudrebino visą segmentą? Ar čia tik eilinė marketingo skyriaus klišė norint pareklamuoti dar vieną naują modelį? Taip jau gavosi, kad „Fakto Auto“ salonas Vilniuje suteikė galimybę vienam pirmųjų Lietuvoje išbandyti šį miesto visureigį ir taip pats patikrinau ar tos pagyros ne iš piršto laužtos.
Pirmas dalykas, labiausiai krentantis į akis, tai automobilio dizainas. Galinė šio korėjiečio dalis, nors pagaminta labai gražiai, revoliuciniu dizainu nepasižymi. Dabar į madą atėjo per visą galą nusidriekusios žibintų linijos, tad su šia mados srove pasileido ir korėjiečiai – jokių būdu nepriekaištauju, nes automobilis simpatiškas ir išskirtinis, bet didžioji nuostaba atsiranda pažiūrėjus į jo priekinę dalį. Žiūrint pristatomuosius filmukus sunkiai sekėsi įsivaizduoti kaip tie šviečiantys trikampiai atrodys realybėje. Visa tai buvo labiau panašiau į kompiuterinį montažą nei į tikrą automobilį, bet realybėje jis atrodo taip pat nežemiškai kaip ir internete – priekinėse grotelėse sumontuoti žibintai mažų mažiausiai išskiria „Tucson“ iš minios. Pirmą kartą važiuodamas su miesto visureigiu susilaukiau tiek aplinkinių žvilgsnių – net būdamas neiššaukiančios spalvos savo dizainu jis traukia praeivių dėmesį. O žibintai gerai atlieka ne tik stiliaus funkciją, bet ir savo darbą – pavažinėjus automobiliu su LED technologijų žibintais nebesinori persėsti net į ksenono dujomis kelią pašviečiantį automobilį.
Ne atnaujinimas, o naujas modelis
Jeigu sustatytume senesnio modelio ir naująjį „Tucson“ vieną šalia kito, labai aiškiai pamatytume, kad tai ne tik eilinis „facelift“, bet tikrai naujas modelis. Tą patį galima pastebėti ir įlipus į automobilio vidų. Pažiūrėjus į naujojo automobilio saloną kyla klausimas, ar čia apskritai tas pats automobilis, nes viskas, pabrėžiu, viskas naujojo „Hyundai“ salone jaučiasi lyg tai būtų premium segmento atstovas. Visur naudotos malonios ir minkštos, o kartais net ir prabangios, medžiagos. Dizaineriai taip pat pasistengė visą saloną sudėlioti labai grakščiai ir elegantiškai ir šį darbą atliko nepaviršutiniškai – prabangos dvelksmas jaučiamas net matant posūkių bei valytuvų svirteles, kurios atkartoja priekinių automobilio grotelių dizainą. Tai smulkmena, bet dažnai gamintojai į tokius dalykus numoja ranka ir svirtelėms, mygtukams ar kitiems mažiau pastebimiems elementams neskiria daug dėmesio. O tai nemažai pasako apie gamintojo požiūrį – ar viskas daryta atmestinai ir paviršutiniškai, ar apgalvota kiekviena detalė ir nepagailėta pastangų bei resursų.
Deja, ne viskas čia ir tobula – nors centrinė konsolė sumontuota patogiai ir sėdint prie vairo ją pasiekti yra pakankamai lengva, niekaip negaliu priprasti prie garso reguliavimo liečiant lygų paviršių pirštu. Tam nuo amžių amžinųjų mūsų protėviai naudojo ratukus, tai kodėl atėjus lietimui jautrių paviršių technologijai mums tai reikia keisti!? Vairuotojui dar nėra taip blogai, nes ant vairo, kuris, beje, patogus ir labai simpatiškas, yra garso reguliavimo valdiklis, bet keleivis, norintis pagarsinti savo mėgstamą dainą, jau geriau tegu turi puikiai veikiantį vestibiuliarinį aparatą, nes kitu atveju arba pakeis salono temperatūrą, arba įjungs navigaciją.
Kalbant apie muziką, jeigu pasirinksite „Premium“ komplektacijos modelį, galėsite džiaugtis kokybišku jos skambesiu, mat čia sumontuota amerikietiška „Krell“ HiFi audio sistema groja tikrai gerai. Na, o jeigu taip pat esate kaip aš ir mėgstate estetinį vaizdą ir vientisumą, greičiausiai akys užklius už žydros spalvos keistų formų piktogramų, esančių centriniame ekrane. Jos nei gražios, nei intuityvios ir šiek tiek gadina viso salono harmoniją. IT dizaino skyrius prieš automobilio premjerą ryškiai atostogavo, bet šį reikalą sutvarko labai graži ekrano užsklanda rodanti laiką bei labai subtiliai įkomponuotą žemėlapį. Prie bendros nuotaikos prisideda ir subtilus interjero apšvietimas, kurį galima išsirinkti net iš 64 interjero spalvų ir jį derinti su šešiais skirtingais aplinkos garsais, iš anksto įrašytais multimedijos sistemoje. Pirmą kartą išvydęs šią funkciją kiek šyptelėjau, bet įsėdus į automobilį po streso kupinos dienos vandenyno bangų ar laužo garsas tikrai atpalaiduoja. Smulkmenos, bet kaip jau minėjau, jos svarbios ir iš jų susideda visuma.
Dar vienas keistas dalykas, kurį jau esu sutikęs „Hyundai Kona“ modelyje, tai pavarų perjungimo mygtukai. Nieko blogo, gal net patogiau nei junginėti svirtį, bet po kiekvieno perjungimo iš D į R ir atvirkščiai reikia pasitikrinti, ar tikrai pavara įsijungė. Turiu kažkokią fobiją, kad neatkreipus į tai dėmesio ir netyčia nepaspaudus mygtuko pakankamai stipriai galima spustelti pedalą galvojant, kad įjungta reikiama pavara, o realybėje – ne. Tokios, nors ir mažai tikėtinos situacijos, pasekmės gali būti gerokai pabrozdintas bamperis. O gal ir ne.
Aukštesnės klasės prabanga
O šiaip, įsėdus į „Tucson“ pasijunti, kad tikrai vairuoji nemažą visureigį. Salonas erdvus, vietos gale užteks ne tik vaikams, bet ir aukštiems suaugusiesiems, o norintys turėti dar ir visą dangų virš galvos turėtų prieš užsisakydami automobilį padėti varnelę ties panoraminio stoglangio pasirinkimu. Vairuojant sėdi kiek aukščiau nei dauguma lengvųjų automobilių ir jautiesi užtikrintai. Automobilį vairuoti tiesiog malonu – jeigu kas paprašytų apibūdinti kaip turi važiuoti šeimai skirtas automobilis, manau apibūdinčiau būtent tai, kaip važiuoja „Tucson“. Į posūkius kaip sportininkai tikrai neįvažiuosite, bet dėl to bet kokias duobes įveiksite nepastebimai.
Tiesą sakant įveikdamas pirmuosius kilometrus sunkiai patikėjau, kad važiuoklė gali veikti taip švelniai ir, turbūt tinka šis žodis, prabangiai, todėl ieškojau vis grubesnių kelių. Kalnuotoji Vokiečių gatvė ir senamiesčio apylinkės, Pavilnio žvyrkeliai su visomis savo išmuštomis duobėmis ir kas tik papuolė į maršrutą – visus egzaminus „Tucson“ važiuoklė išlaikė puikiai. Įsukęs į labai prastos būklės žvyrkelį beveik nesumažinau greičio ir automobilį tikrai be gailesčio paleidau per aštrias lietaus išmuštas duobes, o jis be dramos jas įveikė: jokio barškėjimo, kratymo ir šokinėjimo. Su savo kasdieniu automobiliu per tas duobes būčiau važiavęs 15 km/val greičiu ir ne dėl to, kad gaila važiuoklės. Labiau dėl to, kad gaila savų dantų. Man sunku patikėti, kad tai rašau, bet važiuojant per duobes dažniau jaučiausi kaip sėdėdamas vokiškame automobilyje su triguba žvaigžde ant kapoto nei korėjietiškame automobilyje. Panašu, kad laikai keičiasi. Tiesa, šią elektroniniu būdu valdomą pakabą gaus tik „Premium“ komplektacijos automobiliai ir tai turėtų būti pagrindinė komplektacija, į kurią žiūrite renkantis automobilį. Ne todėl, kad kitos prastos, bet todėl, kad ši labai gera.
Plati variklių gama
Tęsiant apie važiavimo savybes reikia pagirti ir 1,6 litro turbo benzininį variklį su 48V švelniojo hibrido sistema dėl jo dinamikos. Tiek pajudant iš vietos, tiek atliekant lenkimo manevrą galios užtenka ir nors ant popieriaus yra tik 150 AG, pagal pojūtį spėčiau, kad ten darbuojasi bent 180 ristūnų. Taip pat spėčiau, kad ir iki 100 km/val įsibėgėja greičiau, nei deklaruojamos 9,6 sekundės. Žodžiu, galios per akis, o geram to įspūdžiui pasitarnauja ir dviejų sankabų pavarų dėžė – kai pagrindiniai konkurentai rinkoje pagrinde siūlo variatoriaus tipo agregatus, dviejų sankabų įprasta dėžė yra lyg atgaiva sielai.
Tiesa, kiek nuliūdino degalų sąnaudos testo metu – vargiai pavyko pasiekti žemesnes nei dešimt litrų. Negaliu šių skaičių priimti kaip fakto, nes dėl judėjimo apribojimų į užmiestį su automobiliu išvykti neteko, o smagus jo charakteris, kaip velniukas ant peties, taip ir skatino kartas nuo karto dešine koja stipriau spustelti gazą. Gamintojas deklaruoja 6,5 litro vidutines sąnaudas pagal WLTP, tad tikiu, kad mieste sutilpti į 8 litrus yra visiškai įmanoma. Norintys daugiau galios turėtų rinktis hibridinį varianta su 230 AG. Jo išbandyti dar neteko, bet patirtis rodo, kad „Hyundai“ juos gamina puikiai. Vėliau rinkoje pasirodys ir iš tinklo įkraunami hibridai – tai, mano manymu, geriausias pasirinkimas tiems, kas dar nedrįsta persėsti į elektromobilį, bet akies krašteliu žvalgosi į tą pusę. Šalia variklių pasirinkimų yra ir galimybė gauti automobilį keturiais varančiaisiais ratais, bet nuoširdžiai patariu racionaliai vertintį šį pasirinkimą. Jeigu gyvenate mieste, o iki jūsų sodybos veda padorus žvyrkelis, greičiausiai jums užtenka ir dviejų varančiųjų, o už sutaupytus pinigus galite susikomplektuoti automobilį iki ausų ir dar liks keli šimtai. Na, o jei visgi pasirinksite keturis varančiuosius – gamintojas žada, kad ši sistema bus protinga ir turės net kelis režimus skirtingoms kelio dangoms.
Saugumas ir technologijos
Negaliu apžvalgos užbaigti nepaminėjęs technologijų gausos – tiek saugumo, tiek kitos įrangos čia rasite su kaupu. Tik nereikia išsigąsti – automobiliu naudotis nuo to netampa sudėtingiau, technologijos tiesiog tūno savo vietose ir rūpinasi jumis. Visų veikiančių sargų, kurie rūpinasi vairuotojo bei keleivių saugumu, turbūt net neišvardinsiu, visų ir neteko praktikoje išbandyti (dėl to džiaugiuosi), bet tokių technologijų kaip priešpriešinio eismo stebėjimo sistema, aklosios zonos vaizdas prietaisų skydelyje ar greičio apribojimų laikymasis važiuojant su autopilotu nebuvo nei ankstesniuose „Hyundai“, nei, jei gerai pamenu, bet kuriame kitame to pačio segmento automobilyje. Geriausia dalis yra tai, kad didžioji dalis saugos sistemų montuojamos net ir bazinėje komplektacijoje.
Šalia saugos automobilyje rūpinamasi ir keleivių patogumu, pavyzdžiui galite pasirinkti „Multi-air“ funkciją, kad oras į saloną būtų pučiamas ne per įprastas angas, o per mažas skylutes, paslėptas tarp kitų dizaino elementų – jomis oras į saloną pateks daug švelniau ir tyliau. Kaip ir daugelyje automobilių čia sumontuotas bevielis telefono įkrovimas, bet iš kitų jis išsiskiria tuo, kad yra aušinamas – paėmus telefoną į rankas nereikės žaisti karštos bulvės. Taip pat galima naudotis ir bevieliu „Apple CarPlay“ ar „Android Auto“ funkcionalumu – ši funkcija dažniausiai sutinkama tik aukštesnės klasės automobiliuose. Čia yra ir daugiau ne visada ir prabangiuose automobiliuose sutinkamos įrangos, tokios kaip automobilio atrakinimas ir užrakinimas nuotoliniu būdu naudojant tik telefoną, kelionės maršruto parinkimas telefone ir nusiuntimas į automobilį, tokiu būdu įsėdus į jį belieka tik paspausti 10,25 colių ekrane pasirinkimą „Go“ ir viskas. Automobilio aliarmo sistema apie bandymą įsilaužti atsiunčia pranešimą į išmanųjį telefoną. Taip pat telefone galima stebėti ir paties automobilio būklę, degalų likutį, padangų slėgį ir t.t.
Prieš įlipdamas į naująjį „Tucson“ turėjau nemažai klausimų ir abejonių apie tai, ar tos pagyros šiam automobiliui atitinka tikrovę, ar visgi yra per daug išpūstos, bet neprireikė daug laiko, kad susidaryčiau nuomonę. Taip, tai yra puikus automobilis ir netgi jo pirmtakas šalia jo atrodo labai kukliai. Daugelis konkurentų, tokių kaip „Toyota RAV4“, „Volkswagen Tiguan“ ar „Mazda CX-5“ turi savų stiprybių, o ir „Tucson“ nėra tobulas, bet įvertinus visą visumą, įvertinus kainą („Hyundai Tucson“ kaina prasideda nuo 22 990 eurų) ir tai, ką už ja suteikia „Hyundai“, abejoju, ar šiandien galima rasti kažką geriau. Manau, kad naujasis „Hyundai Tucson“ gali vadintis geriausiu pasirinkimu savo klasėje. Primenu, kad jį išbandyti galima Vilniuje, „Fakto Auto“ salone, esančiame Laisvės pr. 3A, o daugiau apie jį sužinosite paspaudę šią nuorodą.
P.S. labai laukiu atsako į šį automobilį iš kitų gamintojų.
Parengta su „Fakto“ autocentras.
