Esant didžiulei pasiūlai, antrinėje rinkoje rasti ir saugiai įsigyti naudotą automobilį nėra taip lengva, kaip gali atrodyti.
Kyla rizika ne tik permokėti už keliamų reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, bet ir pakliūti į sukčių pinkles.
Automobilių pardavimo ekspertas Paulius Valiukėnas gyventojus ragina atkreipti dėmesį į esminius žingsnius, kurie padės įsigyti kokybišką automobilį ir užtikrins, jog nebūsite apgautas.
Pasak P.Valiukėno, automobilio pirkimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nesudėtingas ir didelio vargo nereikalaujantis procesas – įprastai lietuvių pirkimo įpročiai išlieka panašūs: viskas, ko reikia tautiečiams, tai ne itin daug kainuojančios, mažai sąnaudų reikalaujančios „mašinytės“ su dyzeliniu varikliu, kurios rida siekia ne daugiau kaip 200 tūkst. kilometrų.
Eksperto teigimu, nemažai tautiečių nepatikliai žvelgia į transporto priemones atkeliavusias iš JAV, Prancūzijos ir Italijos, o patikimomis šalimis laiko Vokietiją, Belgiją ir Olandiją.
Tačiau, P.Valiukėno teigimu, renkantis automobilį dėmesį reikia atkreipti į kur kas daugiau detalių, apie kurias pirkėjas dažnai net nesusimąsto.
Reali rida
Automobilių pardavimo ekspertas sako, kad kiekvienas asmuo, planuojantis pirkti automobilį, pirmiausia dėmesį turėtų atkreipti ne tik į automobilio ridą prietaisų skydelyje, bet ir pačią automobilio istoriją.
„Ne paslaptis, kad ridos rodmenys dažnai yra klastojami, tačiau vyrauja manymas, kad jei rida rodo apie 200 tūkst. kilometrų, ji bus reali. Visgi, aklai pasitikėti tuo, ką sako pardavėjai, nereikėtų. Perkant automobilį klientas turi pilną teisę prašyti visos automobilio istorijos, kurią gali pateikti kiekvienas sertifikuotas automobilių pardavėjas“, – aiškina P.Valiukėnas.
Jo teigimu, sąžiningiems automobilių pardavėjams tokią istoriją pateikti paprasta, nes, pavyzdžiui, visi automobiliai iš Olandijos ar Belgijos turi savo istoriją, kuri pildoma valstybiniame registre automobiliui kaskart nuvykus į servisą.
Šis dokumentas Olandijoje vadinamas „NAP“ sertifikatu, o Belgijoje „Car-Pass“. „Pavyzdžiui, jei automobilis atvyko pasikeisti tepalų, fiksuojama 30 tūkst. km. rida.
Dar vėliau tas pats automobilis atvyko pasikeisti variklio diržą, jau fiksuojama, pavyzdžiui, 80 tūkst. km rida. Be to, serviso istorija rodys ir tai, ar automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, ar ne.
Tuo metu, kai automobilis išregistruojamas iš tos valstybės registro, asmeniui ar įmonei, kuris jį pirko, yra pateikiama visa automobilio istorija, ką galima pateikti ir klientams Lietuvoje“, – sako P.Valiukėnas ir dar kartą pabrėžia, kad klientas turėtų kas kartą prašyti tokio dokumento iš pardavėjo, jei nori būti tikras jo perkamo automobilio realiai nuvažiuotu atstumu.
Kokybės garantas
Ne mažiau svarbus dalykas yra perkamam automobiliui, kad ir naudotam, suteikiama garantija, kas, iš pirmo žvilgsnio daugeliui naudotų automobilių pirkėjų atrodo neįmanomas dalykas.
„Žinoma, garantijos turguje jums nepasiūlys, tačiau sertifikuoti automobilių pardavėjai ją suteiks be išimties. Mūsų atveju klientams teikiama dviejų mėnesių arba 3000 km. garantija po automobilio įsigijimo. Praktika rodo, kad tai yra pakankamas laikotarpis klientui įsitikinti, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, kad yra pakeisti tokie baziniai dalykai kaip tepalai ir pagrindiniai filtrai, taip pat sukomplektuotos tam sezonui tinkamos ir saugios padangos“, – sako P.Valiukėnas.
Nemažiau svarbi pirkimo-pardavimo sutartis
Automobilių pardavimo ekspertas ragina pirkėjus atkreipti dėmesį į dar vieną labai svarbią dedamąją automobilio pirkimo procese – pirkimo–pardavimo sutartį.
„Vis dar pasitaiko atvejų, kai sakoma, kad pirkimo–pardavimo sutartis nėra reikalinga. Visgi, pirkimo–pardavimo sutartis yra tai, kas įrodo, jog jūs įsigijote turtą, už kurį pardavėjui sumokėjote pinigus.
Be to, tai taipogi yra garantija pirkėjui, kad automobilis parduodamas be defektų, nes pirkėjas sutartyje gali paprašyti nurodyti visus automobilio elementus, dėl kurių automobilio pardavėjas privalo nurodyti jam žinomą informaciją, už kurią automatiškai ir atsako“ – sako „Longo LT“ direktorius ir priduria, kad nusipirkus automobilį ir pastebėjus trūkumus, nesant pirkimo–pardavimo sutarčiai, pirkėjas praranda teisę skųsti pardavėją ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus.
Be to, perkant automobilį be pirkimo–pardavimo sutarties iškyla ir dar viena rizika – nusipirkti vogtą automobilį. Siekiant to išvengti, kaip teigia P.Valiukėnas, dažnas sertifikuotas automobilių pardavėjas pasiūlys įsigyti jau Lietuvoje registruotą auto transporto priemonę, kas maksimaliai užtikrina garantiją, jog automobilis nėra vogtas.
„Tuo tarpu perkant automobilį turguje arba, kaip sakoma, „nuo tralo“, pirkėjas rizikuoja įsigyti automobilį be išsamios istorijos, su neaiškia rida ir jo kilme bei visuomet išliekančia galimybe, kad automobilis nebuvo teisėtai parvarytas į šalį“, – įspėja automobilių pardavimo ekspertas P.Valiukėnas.
Specialistas ragina pirkėjus būti atidiems ir kai yra sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis. Anot jo, net ir tokiais momentais, pirkėjas gali susidurti su rizikomis, kai pardavėjas siūlo sutartyje įrašyti mažesnę sumą nei iš tikrųjų yra mokama už automobilį.
„Tai naudinga pardavėjui, kadangi jis nuslepia mokesčius, tačiau klientas rizikuoja, kad gedimo atveju arba norint grąžinti automobilį, bus galima atgauti tik tą sumą, kuri yra nurodyta sutartyje“, – paaiškina P.Valiukėnas.
Įmonės vadovas sako, kad pasitaiko ir tokių atveju, kai perkant transporto priemonę iš pavienių fizinių asmenų, pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartį sudaro pagal kitų valstybių reglamentus, lyg pirkėjas pirktų iš užsienio valstybės.
„Taip pardavėjas niekur juridiškai nefigūruoja ir, jei automobilis parduodamas su paslėptais defektais, pirkėjas negali jo traukti atsakomybėn“ – teigia automobilių pardavimo ekspertas P.Valiukėnas.
