Kaunietis Darius turėjo mokėjimo kortelę, kuri galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šios kortelės liktutis buvo 9,30 eurai. „Kodėl aš šiuos pinigus turiu palikti Kauno miesto savivaldybei? Nutariau juos susigrąžinti“, – naujienų portalui lrytas.lt pradėjo pasakoti Darius.
Pirmiausia jis parašė prašymą VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelei“, nes ji tuo metu aptarnavo, rinko ir administravo mokestį už stovėjimą Kaune. Vėliau raštą suraitė ir Kauno miesto savivaldybės administracijai.
„Iš abiejų įstaigų gavau mandagius atsakymus, kuriuose užšifruota „gausiu špygą“. Kai Kauno miesto savivaldybė skurdžiame biudžete neatrado 9,30 eurų, kreipiausi į Regionų apygardos administracinį teismą. 2019 m. birželio 12 d. šio teismo sprendime buvo teigiama, kad mano skundas nepagrįstas bei Kauno miesto savivaldybė yra teisi.
Pasinaudojau galimybe viską apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2020 spalio 21 d. nutartis pagaliau pasiekė mane ir joje buvo rašoma, kad mano skundas patenkinamas ir iš atsakovo man priteisiama 9 eurai ir 30 centų. Nutartis galutinė ir neskundžiama“, – pasakojo Darius.
Kaunietis teigė, kad suma išties juokinga, tačia laikėsi principo, kad valstybės ir savivaldybės institucijos nemulkintų piliečių: „Manau, kad tokių žmonių, kurie nieko nedarė dėl kelių eurų buvo daug, o Kaunui patogu pasilikti tuos kelis ar keliolika tūkstančių eurų“.
„Pavienis atvejis“
Biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas komentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) administracinėje byloje teismas išnagrinėjo situaciją, kuomet rinkliavos mokėtojas, įsigijęs mokėjimo kortelę nuo 2018 m. sausio 1 d., neteko galimybės išnaudoti mokėjimo kortelėje esančio vietinės rinkliavos likučio, nes Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2018 m. sausio 1 d. panaikino vietinės rinkliavos mokėjimo būdą naudojantis kortele.
„Kadangi rinkliavos mokėtojams buvo nustatytas terminas iki 2017-12-31 dienos išnaudoti mokėjimo kortelėje esantį likutį ir toks sprendimas buvo skelbiamas viešai, siekiant atkreipti visų vietinės rinkliavos mokėtojų dėmesį. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir išnagrinėjus bylą, laikomės nuomonės, jog neturėjome teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir grąžinti nepanaudotą rinkliavos mokesčio likutį.
Ši situacija yra pavienis atvejis, nes visus veiksmus padarėme iki tvarkos pakeitimo – gyventojai buvo informuoti gerokai iš anksto, turėjo galimybes išnaudoti turimas korteles, buvo numatytas papildomas pereinamasis laikotarpis.
LVAT sprendime nėra konstatuota, jog vieno iš vietinės rinkliavos mokėjimo būdų panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio išnaudoti kortelėje esantį likutį nustatymas buvo neteisėti.
Net ir šiuo ginčo atveju, skirtingų instancijų teismai rinkliavos mokėtojo iškeltą ginčą sprendė skirtingai. Tačiau kaip ir buvo minėta, teismo įsigaliojusi nutartis turi būti vykdoma“, – aiškino J.Limanauskas.
J.Limanauskas minėjo, jog šuo metu galiojančiuose rinkliavos nuostatuose yra numatytas rinkliavos grąžinimo mechanizmas, todėl tokios situacijos neturėtų pasikartoti: „LVAT nutartis yra nekvestionuojama ir privalo būti vykdoma“.
Biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ direktorius negalėjo pateikti informacijos, kiek iš viso yra vietinės rinkliavos mokėtojų neišnaudojusių mokėjimo kortelių likučių ir kokia yra nepanaudotos vietinės rinkliavos suma.
„Pereinamasis laikotarpis iki 2017 m. gruodžio 31 d. dienos buvo pakankamai protingas išnaudoti likutį ir, tikėtina, jog didžioji dalis rinkliavos mokėtojų savo teises realizavo laiku“, – kalbėjo J.Limanauskas.
