Savivaldybei trūksta geranoriškumo. Tuo įsitikinęs vilnietis Giedrius kalbėdamas apie problemas, su kuriomis susiduria iškraustomų metalinių garažų šeimininkai.
Jis pasigedęs ir dokumento, kuriuo vadovaudamasi valdžia ėmėsi iškraustyti metalinių garažų masyvus. „Ar nebuvo taip, kad vieną dieną kažkas savivaldybėje sugalvojo nušluoti garažus nuo žemės paviršiaus, o pažiūrėjęs į dangų nustatė galutinį terminą?“ – klausė Giedrius.
Pirmą kartą reikalavimas išsikraustyti garažų šeimininkams paskelbtas tik liepos 31-ąją.
Kaip per porą mėnesių išvežti daugybę sukaupto turto? Tai niekam neįdomu.
Kaip suspėti pensininkams?
Giedriaus galvos skausmas – uošvio metalinis garažas Antakalnyje. Dalį turto iš jo jau išvežė, bet daug liko. Ir tai padaryti iki nustatyto termino Giedrius tikrai nespės.
„Argumentų, kodėl tokių garažų neturi likti, yra daug ir aš visiškai su jais sutinku. Taip, tai ir sovietinis reliktas, ir ekologinė bomba.
Tačiau tai, kaip reikalaujama jų atsikratyti ir kaip bendraujama su jų savininkais, yra gyvuliška. Atrodo, kad sprendimą priėmė ne teisininkai, ne politikai, o gretimos valstybės kolchozo pirmininkas“, – piktinosi Giedrius.
Neradęs dokumento, reglamentuojančio garažų nukėlimą, ir negavęs informacijos Antakalnio seniūnijoje Giedrius stebėjosi: kaip galima 11 tūkst. garažų sostinėje iškraustyti per tokį trumpą terminą?
Juolab dauguma garažų savininkų yra vyresnio amžiaus žmonės. Kiek jiems, gaunantiems nedideles pajamas, kainuos garažų nukėlimas?
Dabar už metalinį garažą supirkėjai siūlo tik 50–100 eurų, o kur dar prievolė išvežti šiukšles, kur sukrauti vertingesnius daiktus?
„Kaip čia taip išeina, kad laikini garažai stovi ilgiau, nei egzistuoja Lietuvos valstybė, o jiems likviduoti kaip perkūnas iš giedro dangaus – du mėnesiai?
Žmonės verčiami pasijusti lyg nusikaltėliai, užgrobę valstybinę žemę, – lauk per du mėnesius, nes užmėtysime baudomis“, – širdo vilnietis.
Adresų ieškoti nesivargins
Giedrius pasiūlė valdžiai atšaukti reikalavimą likviduoti garažus iki rugsėjo 30 dienos ir pratęsti terminą metams. Šį sprendimą būtina plačiai paskelbti, nes nemažai garažų savininkų apie jį iki šiol nežino.
Giedrius žinąs tokį konkretų pavyzdį. Seniūnijoje paminėjęs, jog vienas garažo savininkas gyvena Jungtinėje Karalystėje, vilnietis išgirdo, kad išvykėlio adreso niekas nežino ir nežada jo ieškoti.
Giedriui buvo paaiškinta, kad garažą tiesiog išveš, o savininkui pateiks sąskaitą. Kokiu adresu – neaišku, ar nieko apie tai nenutuokiančiam šeimininkui nesikaups delspinigiai – taip pat neaišku.
Vilnietis svarstė, kad taip pat reikėtų konkrečių rekomendacijų garažų bendrijoms, kaip atlikti kraustynes, susitarimų su didelių gabaritų atliekų aikštelėmis, metalo laužo supirktuvėmis, padidinant nemokamai priimamų atliekų kiekį.
Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius aiškino, kad dokumentas, kuriuo vadovaujamasi nukeliant garažus, yra.
Tai birželio 18 dienos savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio įsakymas dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo.
Dar teks kreiptis į teismą
Paklaustas, ar metaliniai garažai, kurių savininkai neatsilieps, bus skelbiami bešeimininkiais, G.Runovičius tvirtino, kad suėjus savivaldybės nurodytam terminui garažai bus nukeliami teisės aktų nustatyta tvarka kreipiantis į teismą.
Kiek tai užtruks, atsakyti jis kol kas negalįs, nes neaišku, kiek garažų liks suėjus įsakyme nustatytam terminui.
Sąskaitos – tūkstantinės
Tačiau G.Runovičius pripažino, kad ir nukėlus garažus išliks viena problema. Tai – šiukšlių išvežimas.
Tarkim, pavasarį savivaldybės iniciatyva buvo išvežamos šiukšlės iš metalinių garažų bendrijos Sietyno gatvėje Karoliniškėse.
Ši bendrija po daugybės raginimų nesutiko pati susitvarkyti atliekų, tad savivaldybė už šiukšlių išvežimą garažų savininkams pateikė 123 tūkstančių eurų sąskaitą.
Iš šios bendrijos buvo išgabenta 521 tona mišrių atliekų, 29 tonos padangų, 114 kubinių metrų statybinių atliekų ir likviduota 635 kubiniai metrai išplovų.
