Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai kartu su Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl prekyba automobiliais besiverčiančių dviejų brolių galimai padarytų nusikalstamų veikų. Įtariama, kad bendrai abu kaltinamieji neapskaitė beveik 180 tūkst. eurų pajamų, gautų iš automobilių prekybos, ir nesumokėjo valstybei per 51,5 tūkst. eurų mokesčių.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Vilniuje gyvenantis vienas iš brolių iš pradžių vykdė individualią veiklą – prekiavo iš Europos Sąjungos valstybių įsigytais automobiliais. Pareigūnai įtaria, kad per mažiau nei dvejus metus be jokių apskaitos dokumentų buvo parduota 20 automobilių, už juos gauta daugiau nei 122 tūkst. eurų, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą.

Nuo 2017 metų vidurio tapęs pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju, kaltinamasis galimai pateikdavo melagingus duomenis apie gautas pajamas ir išvengė mokesčių, kurių bendra suma siekia beveik 39 tūkst. eurų. Jam pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.

FNTT pareigūnams narpliojant automobilių prekeivio veiklą, įtarimų sukėlė ir jo brolis, taip pat užsiimantis transporto priemonių prekyba, nors ir neįregistravęs tokios veiklos.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Šiauliuose gyvenantis vyras užsienio šalyse pirkdavo naudotus automobilius, kuriuos gabendavo į Lietuvą pardavimui. Įtariama, kad per maždaug pusantrų metų šiaulietis galimai pardavė 8 automobilius, už kuriuos gavo daugiau nei 56 tūkst. eurų pajamų, bet jų nedeklaravo. Jam pareikšti kaltinimai vykdžius ūkinę, komercinę veiklą stambiu mastu neturint tam leidimo. Įtariama, kad į valstybės biudžetą jis nesumokėjo apie 12,6 tūkst. eurų mokesčių ir įmokų.

Vykdant ikiteisminį tyrimą įtariamieji savo kaltės nepripažino ar pripažino iš dalies. Siekdami išsiaiškinti visas detales, FNTT pareigūnai apklausė 120 liudytojų iš visos Lietuvos, buvo daromi asmenų atpažinimai iš nuotraukų. Tyrimą organizavo ir kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė. Byla perduota Šiaulių apygardos teismui.

Griežčiausia bausmė už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, yra laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už apgaulingą buhalterijos tvarkymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Asmeniui, kuris vertėsi ūkine, komercine veikla stambiu mastu ir neturėjo tam leidimo, griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.