Nuo metų pradžios Lietuvos kelių policijos tarnyba jau užfiksavo arti 100 eismo įvykių, kuriuos sukėlė pradedantieji vairuotojai, kuriuose nukentėjo žmonės. Šis skaičius, lyginant su pernai, sumažėjo 16 proc. Specialistai pastebi – nors statistika džiugina, tik ką sėdusieji prie vairo dažniausiai stokoja atidumo ir patirties, o tinkamai įvertinę savo vairavimo įgūdžius, daugelio eismo įvykių galėtų išvengti.

Greiti, bet neįgudę

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, vidutinė žala, kurią eismo įvykio metu sukelia pradedantieji vairuotojai, šiemet siekia daugiau nei 1,5 tūkst. eurų.

„Pradedančiųjų vairuotojų sukelti eismo įvykiai dažniausiai nutinka dėl nesaugaus greičio, netinkamo pasirinkto atstumo iki kitos transporto priemonės, neįvertintų oro bei kelio sąlygų. Tokios avarinės situacijos itin dažnos sankryžose, tačiau fiksuojamos ir užmiesčio keliuose.

Pastaruosiuose pradedantieji dažnai viršija greitį – svarbu paminėti, kad eismo įvykiui nutikus tokiomis aplinkybėmis, pasekmės mažai patirties turinčiam vairuotojui gali būti dar skaudesnės nei įprasta“, – sako R. Bieliauskas.

Anot draudiko atstovo, patekę į pavojingą situaciją, nepatyrę vairuotojai dažniau pasimeta, nei lauku priima tinkamą sprendimą, kuris leistų išvengti avarijos ir jos pasekmių.

„Šią riziką mažina tik atidus eismo taisyklių laikymasis. Į jas niekam, o ypač – pradedančiajam vairuotojui – nevalia žiūrėti pro pirštus. Visgi, pirmaisiais metais prie vairo neretai stokojama ir atidumo. Dėl to nemaža dalis smulkių eismo įvykių, į kuriuos patenka pradedantieji, fiksuojama stovėjimo aikštelėse prie parduotuvių ir daugiabučių kiemuose“, – teigia R. Bieliauskas.

Jis taip pat pastebi, kad vis dažniau fiksuojami įvykiai, kurių metų klevo lapu žymėtų automobilių vairuotojai prie vairo drąsiai naudojasi ir išmaniaisiais.

Žali – ne visi

Vairavimo įgūdžius ir patirtį ugdo praktika, todėl vien iš neigiamos pusės vertinti tik ką sėdusiuosius prie vairo R. Bieliauskas nelinkęs.

„Pradedantieji vairuotojai nėra nepavyzdingi. Jie naudoja signalus, prisimena, kaip tinkamai apsižiūrėti prieš įsiliejant į eismo srautą – tai įpročiai, kuriuos suformavo tik ką pasibaigusios vairavimo pamokos. Tačiau šiems vairuotojams vis dar trūksta patirties, jie neįvertina automobilio gabaritų, stokoja gebėjimo vairuoti, kuomet srautas intensyvus, nėra iki galo perpratę judėjimo sankryžose. Dalis – per daug savimi pasitiki“, – pastebi draudiko atstovas.

Tačiau R. Bieliauskas priduria – mažėjanti eismo įvykių skaičių statistika rodo, jog jaunųjų vairuotojų sąmoningumas auga. „Išsilaikyti vairavimo egzaminus nėra paprasta. Tai neretai reikalauja tiek kantrybės ir pasiryžimo, tiek ir laiko bei finansų.

Pradedantieji vairuotojai privalo du metus išlikti nepriekaištingai pavyzdingi, todėl vis dažniau įvertina, kokia neatidumo ir drausmės stokos kaina“.

Apie ateitį galvoti verta

R. Bieliauskas taip pat siūlo nesinaudoti dažna tėvų ar senelių siūloma meškos paslauga, kuomet automobilis draudžiamas vyresnių ir labiau patyrusių vairuotojų vardu, siekiant mažesnės draudimo įmokos.

„Taip neįvertinama, kokias pasekmės tai gali turėti ateityje. Tokia pagalba gali sugadinti draudimo istoriją ir baigtis ne tik didesnėmis draudimo įmokomis, bet ir žalos išieškojimu iš automobilio savininko draudžiamojo įvykio atveju.

Jei nutylima, jog transporto priemonę vairuos mažiau patyręs vairuotojas, jam pačia įsigijus automobilį ir užregistravus jį savo vardu, draudimo kaina išliks aukšta. Niekur nebus užfiksuota, kad jis – drausmingas vairuotojas“, – teigia draudiko atstovas.

R. Bieliauskas pažymi, kad jei tėvai ar seneliai pradedantiesiems vairuotojams leidžia naudotis savo automobiliais, jų draudimo sutartyse taip pat turėtų būti nurodytas mažiausio stažo vairuotojas.

Be to, pasak pašnekovo, jauniesiems vairuotojams verta pasirūpinti ir kasko draudimu bei taip išvengti įbrėžimų ar įlenkimų sukeltų nuostolių, kurie pirmaisiais metais prie vairo – itin dažni.