Anot jo, visos lėšos turėtų būti įsisavintos per pusmetį – nuo birželio iki gruodžio mėnesio.
„Tai yra programa verslo skatinimo, kadangi dabar yra paaugęs nedarbas ir kai kurios įmonės iš tikrųjų negali dirbti. O kelių įmonės, komunalinės įmonės, aš žinau gal vieną du atvejus, kad dėl viruso, pandemijos yra pristoję darbai ar yra trukdžių“, – BNS sakė V. Puodžiukas.
„Tikimės, kad tai paskatins žmonėms suteikti darbo vietas, taip bus skatinama gauti atlyginimą, o ne pašalpą, tai bus paskatinimas mokėti mokesčius, geriau surinkti biudžetą ir dalis problemų bus išspręsta“, – pridūrė jis.
V. Puodžiuko teigimu, Vyriausybė trečiadienį taip pat patvirtino šių lėšų paskirstymo keliams tvarką – joje numatyti 6 prioritetai.
„Pirmuoju prioritetu yra valstybės ir vietinės reikšmės kelių paprastasis remontas – tai yra ir su žvyro, ir su asfalto danga, ypač nesudėtingi projektai, kuriems nereikia projektavimo, ir jie gali būti pradėti birželio 1 dieną“, – BNS sakė susisiekimo viceministras.
Be to, pinigai bus skirti gyvenviečių gatvių bei jas jungiančių žvyrkelių asfaltavimui, pėsčiųjų, dviračių takams bei kelių saugumo priemonėms, lankytinas, rekreacijos bei kurortines teritorijas jungiančių kelių remontui ar rekonstrukcijai, pavyzdžiui Lyduvėnų geležinkelio tilto privažiavimui.
Be to, tarp prioritetų – pasienio vietovėse esančių kelių, taip pat valstybės ir savivaldybių valdomų kelių į teritorijas, kur kuriamos darbo vietos, remontas ar rekonstrukcija.
Pasak V. Puodžiuko, visi tokie projektai gaus finansavimą, jei iki birželio bus parengti jų projektiniai dokumentai, jiems nebereikės ilgų leidimų derinimo procesų: „Mes tikimės, kad tokių projektų atsiras Lietuvoje.“
V. Puodžiuko teigimu, Kelių direkcija jau pateikė maždaug 50 mln. eurų vertės darbų sąrašą, kur reikia remontuoti asfalto dangą, bei apie 20 mln. eurų vertės remontuotinų žvyrkelių sąrašą. Tačiau tikimasi, kad ji pateiks daugiau projektų, o likę pinigai tektų savivaldybėms.
„Savivaldybėms gali būti ir pusė iš tų 150 mln., mes kol kas neturime duomenų apie projektų parengtumą. Jeigu projektai yra pasirengti, jei turi sutartis su rangovais, jeigu tikrai jas galima sudaryti iki birželio 1 dienos, tai tada tikrai šiuo atveju nukentės tos savivaldybės, kurios yra apsnūdę, kurios neturi pasirengtų projektų-, – kalbėjo V. Pudžiukas.
Ministerija ketina dar ketvirtadienį išsiųsti lėšų skirstymo prioritetus visoms savivaldybėms ir Kelių direkcijai, o jau kitą savaitę tarpžinybinė grupė bandys sudaryti projektų, kuriems būtų skiriamas finansavimas, sąrašą. Pasak V. Puodžiuko, ministras Jaroslavas Narkevičus jj pasirašyti turėtų gegužę.
„Ministras labai tikisi, kad tie objektai galės startuoti ne vėliau kaip birželio 1 dieną ir būti baigti lapkričio 30 dieną“, – BNS sakė viceministras.
Be 150 mln. eurų iš valstybės pasiskolinto krepšelio, keliams bus skirta dar 142 mln. eurų iš anksčiau įšaldytų ir dabar atšildytų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Šie pinigai skirti parengtiems ir jau pasirašytiems projektams.
Kelių direkcija BNS pranešė, kad apie 112 mln. eurų iš šio krepšelio skirta valstybinės reikšmės ir apie 30 mln. eurų – vietinės reikšmės keliams.
Daugiausia „atšildytų“ lėšų – apie 106 mln. eurų – bus naudojama valstybinių žvyrkelių asfaltavimui, dėl jų kovo mėnesį buvo pasirašyta 56 mln. eurų vertės sutarčių.
Iki balandžio 23 dienos pasirašyta 1391 kilometro žvyrkelių asfaltavimo sutarčių – tai sudaro 96 proc. visų 2016-2020 metais numatytų valstybinių kelių asfaltavimo projektų.
Dar dėl 60 kilometrų žvyrkelių asfaltavimo sutartys bus pasirašytos netrukus, dėl 11 km paskelbti rangos konkursai, be to, suplanuota paskelbti papildomai 33 km asfaltavimo konkursų.
Vyriausybei sausį atnaujinus KPPP sąmatą, šiemet ji siekė beveik 590 mln. eurų (su kovo mėnesį atšildyta 142 mln. eurų suma), o kartu su papildomai skirtais 150 mln. eurų šiemet keliams iš šios programos bus skirta 740 mln. eurų.
