Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK) apgailestauja, kad prireikė daugiau nei devynių metų ir teismo sprendimo tam, kad būtų panaikintas ministrų įsakymas, akivaizdžiai prieštaraujantis įstatymui.
Pasak LAIEK prezidento Martyno Nagevičiaus, teismo sprendimas užtikrins biodegalų maišymą į Lietuvoje parduodamą dyzeliną visus metus – būtent tai numatyta dar nuo 2011 metų galuojančiame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.
Naudojant daugiau biodegalų, sumažės naftos produktų vartojimas, o tai leis Lietuvai reikšmingai padidinti atsinaujinančių išteklių dalį Lietuvos transporto sektoriuje.
„Dabar šalies transporto sektoriuje atsinaujinantys ištekliai sudaro vos 4,3 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo transporto sektoriuje, kai Lietuva ES direktyvoje yra įsipareigojusi iki 2020 m. atsinaujinančių išteklių dalį padidinti iki 10 proc.
Šis milžiniškas atotrūkis Lietuvai gali brangiai kainuoti, nes už ES direktyvų nevykdymą gresia milijonus eurų siekiančios baudos“, – teigė LAIEK prezidentas M. Nagevičius.
Praėjusią savaitę Briuselyje LAIEK atstovai diskutavo už energetiką atsakingos Europos Komisijos komisarės Kadri Simson biuro vadovais apie ES Atsinaujinančių išteklių direktyvos įpareigojimų nevykdymo pasekmes.
„Pokalbio metu terminas „infridžmento (pažeidimo) procedūra“ nuskambėjo ne vieną kartą.
Kol kas labiau pastebimų efektyvių priemonių padidinti atsinaujinančių išteklių dalį transporto sektoriuje Lietuvoje buvo imtasi nedaug, tačiau teismo sprendimas įpareigoti degalų tiekėjus visus metus maišyti biodegalus dyzeline gali gerokai pagerinti Lietuvos rodiklius ir ženkliai priartinti juos prie nustatytos 10 proc. ribos“, - teigė LAIEK prezidentas M. Nagevičius.
LAIEK skaičiavimais, panaikinus ribojimus biodegalų maišymui šaltuoju metų laiku, Lietuvos transporto sektoriuje atsinaujinantys išteklių dalis išaugtų iki 6-7 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo.
Taip, vien to nepakaks direktyvos tikslams pasiekti, bet tai galbūt leistų išvengti Lietuvai paskutinės tarp visų ES šalių pagal šį rodiklį vietos. Be to, sumažėtų galimos baudos iš mokesčių mokėtojų lėšų, mokamos už netinkamą direktyvos įpareigojimų įgyvendinimą.
Šiuo metu Lietuvoje įstatymai numato, kad dyzeline privalo būti įmaišoma 7 proc. biodegalų, tačiau trijų ministrų pasirašytame įsakyme buvo numatytos išimtys pavasario, rudens ir žiemos mėnesiais biodegalų dyzeline apskritai nemaišyti.
Seimo nariui Simonui Gentvilui apskundus šiuos teisės aktų prieštaravimus, LVAT panaikino ministrų įsakymą, nesuderinamą su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu.
„Dėl neatsakingų Vyriausybės narių sprendimų naftos degalų vartojimo mažinimo, juos pakeičiant biodegalais, galimybės Lietuvoje iki šiol nebuvo išnaudotos.
Net ir pakankamai šiltu oru vairuotojai į automobilių bakus buvo priversti pilti vien iš naftos pagamintą dyzeliną ir taip prisidėti prie didesnės oro taršos.
Nebuvo atsižvelgta į faktą, kad biodegalai į atmosferą išmeta iki 70 proc. mažiau anglies dvideginio. Be to, vairuotojų už degalus sumokėti pinigai atitenka užsienio šalių naftos pramonei, kai skatindami biodegalų naudojimą remiame vietos gamintojus ir ūkininkus“, - pabrėžė LAIEK vadovas.
Pasak M. Nagevičiaus, per daugiau nei devynerius metus, kai įstatymas nebuvo vykdomas, Lietuvoje papildomai buvo suvartota apie 250 tūkst. tonų dyzelino, pagaminto iš importuojamos naftos.
Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos regionuose bankrutavo visa eilė smulkių biodyzelino gamintojų, o šimtai žmonių Lietuvoje neteko darbo vietų.
