Kad uostamiestyje tiesti tramvajaus liniją netikslinga, miesto valdžiai suprasti prireikė net kelerių metų.
Pasitelkus Lenkijos Olštyno miesto pavyzdį, buvusi Klaipėdos valdžia siekė naujo susisiekimo transporto. Esą tai būtų miesto įvaizdžio detalė. Tik paaiškėjo, kad ši detalė Klaipėdai kainuotų kone 200 mln. eurų.
„Mano manymu, tai – šiuolaikinio miesto įvaizdis. Tą pastebi daugelis, kurie tiria transporto rūšis. Būtent tramvajus – šiuolaikinė įvaizdžio dalis“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo buvęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.
Po kelerius metus trukusio tyrimo tapo aišku: uostamiestis tramvajui per mažas. Pusę milijono eurų kainavusi studija greičiausiai ilgam atguls į valdininkų stalčių. Dabartinė valdžia teisinasi, kad toks tyrimas – buvusios valdžios palikimas.
„Viešojo transporto specialistai, kurie puikiai pažįsta miestą, šitą pačią rekomendaciją galėjo pasakyti žymiai paprasčiau“, – įsitikinęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Išgirdę apie studiją dėl tramvajaus poreikio, klaipėdiečiai miesto valdžią kaltina išlaidavimu.
Buvusios valdžios ambicijos dabartinei valdžiai gali gerokai atsirūgti. Mat studijai – reikia tramvajaus ar ne – 400 tūkst. eurų skyrė ES. Dabar, atsisakius tramvajaus, paramą gali tekti grąžinti.
Anot G.Neniškio, jeigu per atitinkamą laikotarpį šitų pinigų miestas nepanaudos – kitaip pasakius, nebus dešimt kartų daugiau pinigų panaudota el. transporto modernizavimui ir tobulinimui – gautą paramą reikės grąžinti.
Kad neprarastų kone pusės milijono eurų paramos, miesto valdžia turi suskubti ir per metus prisipirkti elektrinių autobusų už daugiau nei 4 mln. eurų. Tokio ar panašaus ekologinio transporto reikalauja ES.
