„Finansinė žala, apie kurią skelbia „Nissan“, yra susijusi su C. Ghosno pažeistais įsipareigojimais ir neteisėtai pasisavintais bendrovės ištekliais bei turtu tuo metu, kai jis vadovavo bendrovei“, – pažymima „Nissan“ paskelbtame pranešime.
Reikalaujama suma, kaip manoma, ateityje padidės, nes „Nissan“ yra pasirengusi iš C. Ghosno išieškoti kompensaciją už baudas, kurias bendrovei teks sumokėti Japonijos finansinių paslaugų agentūrai, taip pat baudas, kurios bendrovei bus skirtos baudžiamojoje byloje dėl C. Ghosno sukčiavimo.
2019 metų rugpjūtį „Nissan“ pareiškė C. Ghosnui ieškinį Didžiosios Britanijos Mergelių salose, kur, kaip kalbama, per specialius juridinius asmenis buvo vykdomi neteisėti mokėjimai ir sandoriai.
„Nissan“ pasilieka teisę pareikšti naują ieškinį dėl nepagrįstų ir diskredituojančių C. Ghosno pareiškimų, kuriuos jis padarė po to, kai, pažeidęs paleidimo už užstatą Japonijoje sąlygas, pabėgo į Libaną“, – rašoma Japonijos bendrovės paskelbtame pranešime.
2018 metų lapkritį C. Ghosnas buvo suimtas Tokije ir apkaltintas pajamų nuslėpimu bei kitais finansiniais pažeidimais.
Praėjus trims dienoms po suėmimo, „Nissan“ atleido C. Ghosną iš valdybos pirmininko posto, o 2019 metų sausį jam teko pasitraukti iš „Renault“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus pareigų.
Pernai kovą C. Ghosnas buvo paleistas už 8,9 mln. JAV dolerių užstatą.
Jis neigia visus jam pareikštus kaltinimus.
2019 metų gruodžio pabaigoje C. Ghosnas pabėgo į Libaną.
Atsidūręs Beirute, jis pareiškė, jog tapo „korumpuotos“ Japonijos teisingumo sistemos įkaitu, ir paaiškino, jog pabėgo, nes nemano, kad jo bylos nagrinėjimas Japonijoje bus sąžiningas.
