„Supra“ – kultinį statusą tarp automobilių entuziastų turintis modelis.
Vienas iš tų, kuriuos minint gamintojo pavadinimas net nėra būtinas. Visi žino, kad tai „Toyota“, bet jis puikiai gali gyvuoti ir kaip nepriklausomas prekės ženklas.
Visiems geriausiai pažįstama ketvirtosios kartos „Supra“.
Prie to prisidėjo ir vienas pirmųjų „Greiti ir įsiutę“ frančizės filmų. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau susidomėjimo sulaukia ir griežtų linijų trečios kartos ar dar senesni modeliai.
Automobilių perdarymo ir puošybos mėgėjams „Supra“, apskritai, yra stabas.
Prieš pasirodant GT86 joks kitas „Toyota“ modelis taip dažnai nesirodė specializuotų žurnalų viršeliuose ir didžiausių automobilių kultūros portalų puslapiuose.
Tai – viena iš problemų, nes visi automobilių entuziastai prieš pasirodant naujos kartos modeliui turėjo savo viziją, buvo suformavę specifinius lūkesčius.
Jie labai supyko, kai pamatė, kad naujoji „Supra“ kitokia, nei tikėjosi. Ir mes kalbame ne apie vieną kitą technikos mėgėją – tokių daugybė.
Pagrindiniai dalykai, kuriuos dažniausiai mini nusivylę automobilių entuziastai yra trys: itin artima giminystė BMW, senosios „Supra“ bruožų neperteikiantis dizainas ir didelė kaina.
Priekaištų buvo ir daugiau, bet aptarkime bent jau svarbiausius. Ar jie iš tiesų pagrįsti?
Artima giminystė BMW
„Supra“ savo konstrukcija yra labai artimas naujos kartos BMW Z4 giminaitis.
Gal ne toks artimas, kaip „Toyota GT86“ ir „Subaru BRZ“, bet žiūrint formaliai tai nėra grynai japoniškas automobilis.
Tai labiausiai glumina sėdant į saloną, kuriame daug detalių yra tiesiai iš BMW.
Kita vertus, tai taip pat reiškia gerą ergonomiką, puikią medžiagų ir surinkimo kokybę, kuri yra „Lexus“, o ne „Toyota“ lygio.
Mygtukų gal kiek per daug ir nevisi jie sudėlioti patogiai, bet iš esmės vokiškai valdymo ergonomikai priekaištų rasti sunku.
Nepasitenkinimas dėl „Supra“ giminystės BMW iš žmonių, kurie save priskiria japoniškų automobilių ar „Toyota“ markės gerbėjais, girdimas itin dažnai.
Visgi šie žmonės pamiršta, kad be dviejų gamintojų sutarimo „Supra“ vargu, ar būtų atgimusi.
Ekonomiškai tai tiesiog netikslinga. O jei ir būtų atgimusi, tai arba nežinia kada, arba galutinis produktas nebūtų buvęs toks geras, koks yra dabar.
BMW gerbėjai iš šios situacijos taip pat nemenkai išlošė, nes pagaliau Z4 yra iš tiesų visiškai naujas modelis.
Naujoji platforma nėra vien vokiečių kompanijos inžinierių gaminys – ji buvo ruošiama bendromis jėgomis su kolegomis iš Japonijos.
Japonų indėlis leido bavarams paruošti tokį roudsterį, kokio jie turbūt jau seniai norėjo.
Aštuonių laipsnių automatinė pavarų dėžė dažnai vadinama BMW gaminiu, tačiau iš tiesų tai ZF produktas.
Po to, kai platforma ir bazinė kontrukcija buvo baigta, japonai bei vokiečiai nurėjo savo keliais. Kėbulai, salono apdailos detalės ir važiuoklės nustatymai baigti jau darbuojantis atskirai.
Austrijos „Magna Steyr“ gamykloje surenkami „Supra“ kupė atitinka vokišką kokybę ir tai galima iš karto pastebėti.
„Supra“ taip pat idealus automobilis tiems, kuriems nepatinka su BMW marke siejamas įvaizdis arba juos įpareigoja statusas visuomenėje. Niekas nežiūrės kreivai į žmogų, kuris vairuoja naują „Toyotą“.
Itin dažnai minimas konkretus trūkumas – BMW variklis.
3 litrų darbinio tūrio, šešių cilindrų eilėje motoras su dviem turbinomis išvysto 340 AG galią ir 500 Nm sukimo momentą.
Sunku būtų surasti kitą šiuolaikinį motorą už bavarišką B58, kuris būtų toks artimas legendiniam 2JZ-GTE.
Juk šiais laikais jau niekas negamina tokių nesunaikinamų plieninių blokų, kuriuos liedavo japonai.
Specialistai sako BMW agregatas ir be alkūninio veleno bei tepimo sistemos keitimo gali atlaikyti iki 1000 AG galią, o to visiškai turėtų užtekti.
B58 taip pat gali nustebinti patikimumu, nes ruošiamas gamybai šis variklis turėjo atitikti ir „Toyota“ kokybės standartus.
Didelė kaina
64 tūkst. eurų už naujos kartos „Toyota Supra“ gali atrodyti daug, tačiautechnikos entuziastai pamiršta, kad ir ketvirtos kartos modelis anaiptol nebuvo pigiausias kupė rinkoje.
1996 metų „Supra“ su turbininiu varikliu kainavo 50 tūkst. dolerių, o įvertinus infliaciją ir perskaičiavus į mūsų valiutą šiais laikais tai pavirstų 74 tūkst. eurų suma.
Naujasis modelis netgi pigesnis už pirmtaką.
„Supra“ niekada negalėtų kainuoti tiek pat, kiek „Toyota GT86“.
Pirma, tai siauram pirkėjų ratui skirtas gaminys, kurio gamybos apimtys bus ribotos, o už tokius žaislus visuomet reikia mokėti daugiau.
Antra, „Supra“ pavadinimas yra prekės ženklas, iš kurio nepasipelnyti būtų paprasčiausiai kvaila.
Na, ir trečia, giminystė su BMW reiškia ir abi puses tenkinančią korektišką kainų strategiją. Neatsitiktinai Z4 su tuo pačiu 3 litrų darbinio tūrio 340 AG varikliu kainuoja praktiškai tiek pat – 65 tūkst. eurų.
Modelis turi visus svarbiausius privalumus: adaptyviuosius LED žibintus, kintamo veikimo pakabą, dviejų zonų klimato kontrolę, puikiai skambančią JBL garso sistemą ir visas „Toyota“ siūlomas saugumo pagalbas.
Atskiro pagyrimo vertos puikų šoninį prilaikymą suteikiančios sėdynės.
Prastas dizainas
Tenka pripažinti, kad „Supra“ yra itin nefotogeniškas automobilis, t. y. realybėje 9 iš 10 žmonių jis atrodys daug geriau, nei jie prieš tai iliustracijose.
Dėl keisto reljefinio dizaino nuotraukose visos proporcijos atrodo iškreiptos. Realybėje automobilis žemesnis ir platesnis, todėl ir bendra poza kiek kitokia.
Jei fotoaparatas įamžina keistą tarsi iš plastilino suformuotą neįvardintos paskirties dviejų durų kupė, tai atsistojus šalia jo tampa aišku, kad tai rimtas sportinis automobilis, kuris gali važiuoti labai greitai.
Daug nepatenkintų tuo, kad naujoji „Supra“ esą nepaveldėjo ketvirtosios kartos modelio bruožų.
Šie priekaištai neatrodo pagrįsti, nes panašumų galima rasti žvelgiant į automobilį bet kuriuo kampu.
Galbūt jis ir būtų buvęs kitos, jei japonų koncerno dizaineriams nebūtų reikėję taikytis prie vokiečių kompanijos inžinierių apribojimų, tačiau giminystės ryšys vis tiek aiškiai pastebimas.
Be to, kas iš tiesų norėtų naujo modelio, kuris būtų tik atšviežintas 17 metų senumo produktas? Moderni interpretacija turėjo atrodyti šiuolaikiškai, o „Supra“ tokia ir yra.
Kėbulo formos yra neįprastos ir nepanašios į jokio kito automobilio rinkoje. O didžiausias naujos kartos „Supra“ dizaino privalumas – jis neprimena nieko iš dabartinės „Toyota“ gamos.
Japonų gamintojo prekės ženklas ant sportinio kupė yra labai šaunu, bet pats automobilis vizualiai negali kelti jokių asociacijų, tarkime, su „Corolla“ ir tam tinka visi įmanomi būdai.
Nuotraukose „Supra“ beveik visada rodo išraiškingą galinę dalį, tačiau priekis atrodo nemažiau efektingai ir kelia asociacijas su „Formulės-1“ bolidais.
Koks tai automobilis?
Priekaištai lieka priekaištais, tačiau turintiems apvalią sumą banke ir rimtai svarstantiems apie „Supra“ reikėtų žinoti keletą dalykų.
Visų pirma, tai nėra itin komfortiškas „Gran Tourismo“ tipo automobilis, su kuriuo šiltą vasaros popietę galėtumėte iš Vilniaus nuvažiuoti į Jūrmalą pavakarieniauti ir tą pačią dieną grįžti atgal.
Automobilio važiuoklė net su adaptyvia pakaba yra kietoka ir ant prastos dangos tai labai juntama.
Važiuojant lopytomis ir duobėtomis atkarpomis teks netgi sumažinti greitį iki tokio, kuris leistų išsaugoti ekipažo sveikatą ir automobilio kėbulą.
Leidžiant aštuonių laipsnių automatinei pavarų dėžei veikti savarankiškai ir smarkiai neminant akceleratoriaus variklis daug triukšmo nekelia, bet garso izoliacija nėra aukščiausio lygio.
Dėl sportiškos pakabos ir didoko triukšmo „Supra“ vairavimas, apskritai, labai primena važiavimą motociklu.
Įspūdžių daug ir norisi važiuoti dar greičiau, tačiau įveikus bent 200 kilometrų nuovargis bus juntamas.
„Supra“ yra vienas iš tų automobilių, kuriuos užvedę anksti ryte prikelsite visus kaimynus.
„Toyota“ arba tiksliau sakant, „Gazoo Racing“ inžinieriai, patys suderino važiuoklę ir padarė originalią išmetimo sistemą. Savo darbą jie atliko puikiai.
Posūkiuose viskas gerai
„Supra“ yra skirta vingiuotiems užmiesčio keliams, tačiau tiems, kurie turi šokią tokią dinamiško važiavimo patirtį rekomenduojame iš karto išsijungti automobilio stabilumo kontrolės sistemą.
Galbūt to nereikėtų daryti smarkiai lyjant ar sningant, tačiau jei kelio danga sausa, o matomumas geras, elektronikos tikrai neprireiks.
Patys tai patyrėme savo kailiu, kai pirmajame vingiuoto užmiesčio kelio posūkyje elektronika saugumo sumetimai ėmė stabdyti vieną galinį ratą.
Perkrovų ir jokio pavojaus nebuvo, tačiau pagal šiuolaikinę logiką – niekada negali būti pernelyg saugus kelyje.
Galima suprasti, kodėl suderinta „Supra“ elektronika.
Tokią pinigų sumą už sportinį automobilį sau leisti galės vyresni nei 40 metų vyrai. Labai tikėtina, kad ne vienam jų tai bus pirmasis kartas su lenktynių bolido genų turinčiu modeliu.
Elektroninę auklę galima išjungti, tačiau su valdymu visgi yra viena gluminanti problema.
Reakcija į vairo pasukimą – itin aštri, tačiau grįžtamasis ryšys neįspūdingas ir neatitinka automobilio charakterio.
Šią problemą greičiausiai lėmė tai, kad kaip ir visi masiniu serijiniu būdu gaminami automobiliai, „Supra“ turi elektrinę vairo pavarą.
Be mechaninio ryšio tarp vairo ir ratų viskas priklauso nuo kompiuterių, o tai visuomet ne į gerą.
Išvada:
Atgimusi „Supra“ yra išraiškingas, triukšmingas ir greitas automobilis, kuris visiškai patenkintų absoliučios daugumos vairuotojų adrenalino poreikius.
Ne, jis nėra grynakraujis japonas, tačiau laikais, kai didžiausi projektai įgyvendinami tik milijoną kartų viską perskaičiavus, kitoks variantas sunkiai įsivaizduojamas.
O kas gali būti geresnis partneris kuriant klasikinės komponuotės kupė, nei BMW?
„Toyota“ prekės ženklas jau seniai yra tapęs šeimos automobilio sinonimu ir visi technikos entuziastai turėtų siųsti padėkas koncernui už tai, kad jų nepamiršo ir vėl paruošė kažką jaudinančio.
„Supra“ kaitina kraują, tačiau šią dovaną vertina ne visi. Tokie jau tie automobilių entuziastai – nedėkingi šunsnukiai.
Mums patiko:
* variklio trauka,
* išmetimo sistemos garsas,
* arštri reakcija į vairo pasukimą.
Mums nepatiko:
* agresyviai įsikišanti stabilumo kontrolė,
* prastoka garso izoliacija,
* barškėjimas salone.
Bandomojo „Toyota Supra“ skaičiai:
Bazinė kaina: 64 tūkst. 400 eur.
Variklis: 3 litrų, 340 AG, 500 Nm benzininis su dviem turbokompresoriais.
Pavarų dėžė: 8 laipsnių automatinė.
Įsibėgėjimas iki 100 km/val.: 4,3 sek.
Didžiausias greitis: 250 km/val. apribotas elektronikos.
Išmatavimai (ilgis/plotis/aukštis, mm): 4382/1854/1293.
Ratų bazė, mm: 2469.
Bagažinės talpa, l: 290.
Svoris su eksploataciniais skysčiais: 1540 kg.
Deklaruojamos vidutinės degalų sąnaudos: 9 l/100 km.
