Greitai ateis šventinis laikotarpis ir tuoj visi šoks aplink eglutę, lauks Kalėdų Senio, bet kol kas visi automobiliai gatvėse važinėja murzini ir pilki. Na, beveik visi.
Rudens pradžioje buvau Lenkijoje, Tatrų kalnų papėdėje, vykusį naujojo „Renault Clio“ pristatymą.
Dažniausiai tokiuose žiniasklaidai skirtuose pristatymuose iš oro uosto atvykus į vietą, kurioje bus pravesta teorinė valandėlė apie naująjį modelį, aikštelėje būna gražiai išrikiuota eilė automobilių ir tai būna ta vieta, kai susikuri pirmąjį įspūdį.
Kadangi automobilių daug, dizaino detalių įžiūrėti nespėji, o pirmąjį įspūdį palieka bendra visuma.
Kartais tai būna pilka ir nuobodu, o kartais spalvinga, džiugu ir vasariška. „Renault Clio“ pateko į antrąją kategoriją.
Nors važiuojant link kalnų dangus niaukėsi, automobilio dizainas ir spalvos buvo stipresnės.
Pliusas už dizainą
Laikausi principo, kad apie dizainą rašyti nereikėtų, nes tai pirkėjai gali įvertinti patys, o nuomonė – kiekvieno skirtinga.
Šį kartą padarysiu išimtį. Naujasis „Renault Clio“ yra labai gražus automobilis.
Tai jau penktos kartos „Clio“, o jauniausias vaikas šioje šeimoje geriausiai ir atrodo. Antroje vietoje, mano nuomone, lieka pirmosios kartos modelis. Ypatingai riboto leidimo „Clio Williams“.
Išraiškingi priekiniai žibintai su „Renault“ būdinga LED linija, ryškios spalvos ir didžiuliai ratlankiai priverčia atsisukti į šį mažylį.
Norintys piktesnės išvaizdos gali rinktis juodą kėbulą su raudonomis detalėmis. Toks taip pat puikiai atrodo.
Pirmasis modelis, kurį teko bandyti, buvo „R.S. Line“ komplektacijos, kurio išvaizda agresyvesnė tiek viduje, tiek išorėje.
Gamintojas skelbia, kad naujasis „Clio R.S. Line“ turi sumontuotą F-1 oro skirstytuvą. Jeigu kyla klausimas kuri dalis čia paimta iš formulės bolido, tai yra tas pilkas elementas priekiniame buferyje.
Netikėtai smagus
Jau paminėjau didelius ratlankius, o tai turėtų reikšti kietą ir nepatogią važiuoklę, bet ne.
Kaip „Clio“ važiuoja? Tai nėra limuzinas ir nereikėtų tikėtis, kad ji sklęsite lyg ant debesies.
Taip pat nereikėtų tikėtis, kad pavyks užpakaliu pajausti kiekvieną nuorūką, numestą ant kelio, nes tai ne formulė ir net ne karštoji R.S. versija.
„Clio R.S. Line“ važiuoja taip sportiškai, kiek to reikia automobiliui su 1,3 litro darbinio tūrio varikliu.
130 AG ir net 240 Nm sukimo momentą turintis motoras ant popieriaus neskamba daug žadančiai, bet, vairuojant šypseną sukelti sugeba.
Siūlomi keturi benzininiai (nuo 65 iki 130 AG) ir du dyzeliniai (85 ir 115 AG) varikliai.
Važiuoklė standi, bet gerai sugerianti kelio nelygumus.
Į posūkius su „Clio“ galima važiuoti pakankamai agresyviai, o išprovokavus slydimą saugos kontrolės netrukus įsikiš ir tai sustabdys.
Viena vertus tai miestui skirtas automobilis, su kuriuo bus važiuojama į parduotuvę ir į biurą.
Visgi pagal tai, kokį charakterį sukuria automobilio dizainas ir valdymo savybės, norėtųsi, kad sistemos leistų šiek tiek pakvailioti.
Jeigu kada taip nutiks, kad „Clio“ taps mano kasdieniu automobiliu, neabejotinai dalyvausiu su juo slalomo varžybose.
Nežinau, ar labai džiaugsis „Renault“ atstovai tai sužinoję, bet po trumpo išsukimo iš asfaltuoto Tatrų serpantino su kolegomis nusprendėme, kad „Clio“ puikiai susidoroja ir su ralio užduotimis.
Automobilis klusniai klausė vairuotojo nurodymų ir saugiai įveikė improvizuotą ralio greičio ruožą, bet manau niekas niekada su šiuo mažyliu daugiau taip nesielgs. Jis skirtas ne tam.
Kai visko per daug
Prakalbau apie pagrindinę šio automobilio paskirtį – tarnauti kasdien važinėjant po miestą.
Tai reiškia, kad automobilyje teks praleisti daug nuobodaus laiko spūstyse. Ar salonas yra gera vieta? Čia viskas apsiverčia aukštyn kojomis.
Rinkdamasis automobilį neabejotinai prioritetą duočiau „R.S. Line“ komplektacijai dėl keleto nedidelių, bet malonių akiai smulkmenų. Visgi įlipęs į šios komplektacijos modelio vidų patyriau stresą.
Esu iš tų žmonių, kurių kompiuterio darbastalis yra tvarkingas, o jeigu jame prisikaupia nereikalingų failų, tai man trukdo dirbti.
Lygiai taip pat ir su „Clio“ – salonas gražus, bet visko šiek tiek per daug. Situacija daug geresnė kitų komplektacijų modeliuose. Pavyzdžiui, baltos spalvos salonui nerasčiau nei vieno priekaišto.
Ilgai lauktos permainos
Reikia pagirti „Renault“ technologijų specialistus. Jie pagaliau perdarė siaubingą multimedijos sistemą, kuri iki šiol buvo montuojama šio gamintojo modeliuose.
Tai nebuvo iOS 10 atnaujinimas į iOS 11. Tai jau „iPhone 11“ vietoje „Microsoft Lumia“.
Jei nežinote, „Lumia“ – tai nebegaminami išmanieji telefonai, kurie buvo labai nevykę.
Gerai, kad „Renault“ tą patį padarė ir su savo senąja multimedija.
Naujoji sistema tikrai gera: valdymas patogus ir intuityvus, junglumas su telefonu veikia puikiai, sistema turi „Android Auto“ ir „Apple Car Play“, o ekrano jautrumas nedaug nusileidžia išmaniesiems telefonams.
Jeigu ant garsiakalbių grotelių išvysite užrašą „Bose“, patirtis sėdint automobilyje taps dar geresnė. Čia garso inžinieriai paplušėjo ir įrodė, kad dydis garsui nesvarbus.
Interjere akis džiugina ir skaitmeninis spidometras. Ekraną galima pasirinkti vieno iš dviejų dydžiu, man teko bandyti tik mažesnįjį, bet už jo dizainą keliu nykštį į viršų.
„Renault“ multimedijos gaminti iki šiol nesisekė, bet skaitmeniniai spidometrai man patinka nuo pirmojo modelio, kuriame jį išvydau.
Įvaizdžio šuolis
Apibendrinant galima pasakyti, kad „Renault“ su naujuoju „Clio“ savo įvaizdį tik pasigerino.
Salono medžiagos kokybiškos ir atrodo perkeltos iš aukštesnio segmento, automobilis puikiai valdomas ir atitinka jaunatvišką charakterį.
Degalų sąnaudos? Sunku pasakyti pagal testą, nes tuomet jos buvo didesnės, nei norėtųsi matyti vairuojant kasdien.
Visgi gamintojas žada, kad tai bus ekonomiškas ir ekologiškas automobilis.
Geriausios komplektacijos modelio kaina nesiekia 20 tūkst. eurų, o paprastą ir pliką galima įsigyti už dvigubai mažesnę sumą.
Smagu tai, kad net kukliausias modelis aprūpintas įvairia saugumo įrangos ir atrodo taip pat gerai, kaip kiti.
Šis mažylis pelnytai nugalėjo „Lietuvos metų automobilio 2020“ konkurse.
