Lrytas.lt testas: „Nissan Juke“ – ar moteriškas aksesuaras gali būti kažkuo kitu?

Šią naujieną vartotojai sutinka labai skirtingai: vieni šokinėja iš džiaugsmo ir skuba pildyti išankstinių užsakymų, o kiti tik susierzinę numoja ranka.

Kitaip ir negali būti, kai kalbame apie modelį, kurio pirmtakas nepaliko abejingų. 

Vieni jį mylėjo, kiti negalėjo pakęsti, bet nebuvo tokių, kurie tiesiog praeidavo pro šalį ir neatkreipdavo dėmesio į šį automobilį.

1,5 mln. parduotų automobilių liudija, kad susižavėjusių visgi buvo daugiau nei tų, kurie turbūt norėjo spjauti tiesiai ant kėbulo.

„Nissan“ tereikėjo pasinaudoti puikiai pasiteisinusiu receptu pernelyg nekeičiant jo sudėtinių dalių. 

Tiesa, šokių tokių permainų imtis visgi reikėjo, nes rinka per tuos 9 metus nuo pirmos kartos modelio debiuto labai pasikeitė. 

Jei debiuto metais „Juke“ turėjo vos du konkurentus, tai dabar juos visus sunku būdų ir suskaičiuoti. 

Patys japonai sako, kad šiame segmente varžosi 24 modeliai. 

Didelio nerimo dėl to, kad „Nissan“ rinkos dalis galėtų ženkliai sumažėti nėra. 

Prognozuojama, kad per artimiausius ketverius metus B segmento miesto visureigių rinka augs net 30 proc., taigi pirkėjų turėtų užtekti visiems. 

Įdomus dizainas turėtų išlikti „Juke“ stipriąja puse, tačiau su antrąja karta atėję pokyčiai kelia dviprasmiškus įspūdžius.

Viena vertus, sunku būtų nesutikti, kad savo išvaizda mažasis miesto visureigis atrodo labiau subrendęs. 

Nebeliko tų keistų virš variklio dangčio iškilusių priekinių žibintų, o kėbulo dalys dabar neatrodo taip lyg kiekviena sau gyventų savarankišką gyvenimą.

Išorės dizainas tapo tolygesnis ir nuosaikesnis. 

Galima atpažinti pirmtako bruožus, ypatingai iš priekinių ir galinių žibintų, tačiau tai jau nėra modelis, kuris labai išsiskirtų savo segmente ar kažką šokiruotų. 

Jei pirmasis „Juke“ atrodė juokingai, tai dėl visiškai naujo priekinės dalies dizaino su kitokiais žibintais, jo pamaina yra netgi šiek tiek piktoka. 

„Nissan“ tikslas yra privilioti daugiau vyriškos lyties pirkėjų, tačiau vien tik pakeisto išorės dizaino tam neužteks. Tuo pat metu jis gali ne taip patikti jaunoms moterims.

Galima suabejoti, ar pasirinktas solidesnis stilius – geras sprendimas „Juke“ dizaino evoliucijai. 

Jeigu automobilis nestebina, nešokiruoja ir šiaip nekelia ypatingų emocijų, kodėl jį reikėtų rinktis vietoje, tarkime, „Volkswagen T–Cross“.

„Juke“ surimtėjimas lėmė ir labai geras permainas. 

Salono apdailos medžiagų kokybė dabar – visai kito lygio. 

Tai vis tiek nėra „Audi Q2“ ar BMW X1, tačiau „Nissan“ ir nepretenduoja į prabangių automobilių segmentą, o savo nišoje dabar atrodo solidžiai.

Salonas, kuriame niekas nebarška, o visos tekstūros neskaudina akių ir yra malonios liesti, pagaliau tapo malonia vieta būti. 

Dabar net ir sumokėję 16300 eurų už kukliausią versiją, klientai nesijaus taip, lyg jiems gyvenime kažkas nepavyko.    

„Juke“ ūgtelėjo visomis kryptimis. Naujos kartos miesto visureigis yra 3 centimetrais platesnis, 7,5 ilgesnis ir 1,3 aukštesnis už pirmtaką. 

Svarbiausias pokytis – pastūmus ratus į kėbulo kraštus bazė pailgėjo 10,5 centimetrų ilgesnė. Tai reiškia papildomą erdvę keleiviams, o mažame automobilyje svarbus yra kiekvienas milimetras. 

Nuo 354 iki 422 litrų padidėjo ir bagažinės tūris. Taip pat 131 milimetru platesnė tapo pakrovimo erdvė. Modelis tapo tinkamas šeimoms auginančioms po vieną vaiką. 

Variklių pasirinkimo nebus – montuojamas vienintelis 1 litro darbinio tūrio benzininis 3 cilindrų motoras. Maksimali jo išvystoma galia siekia 117 AG, o didžiausias sukimo momentas – 200 Nm. 

Jis komplektuojamas su 6 laipsnių mechanine arba 7 laipsnių automatine transmisijomis. 

Pirmoji europiečiams visiškai neįdomi. „Nissan“ prognozuoja, kad bent 80 proc. naujos kartos „Juke“ bus parduoti su automatinėmis pavarų dėžėmis. 

CO2 emisija siekia 135 g/km, taigi pagal šiuo metu siūlomą taršos mokestį registruojant naująjį visureigį tektų papildomai sumokėti 40 eurų. 

Bazinės versijos modelio su mechanine pavarų dėže kaina prasideda nuo 16300 eurų, tačiau gamintojas tikisi, kad dauguma klientų rinksis automatą ir daugiau privalumų. 

Už tokį geriau sukomplektuotą automobilį jau teks sumokėti 22300 eurų. Mūsų bandyto „Juke“ su visais svarbiausiais privalumais kaina – 24000 eurų. 

„Nissan“ skelbia, kad pirmojo visureigio savininkai mėgavosi sportišku vairavimu ir siekė dar labiau pabrėžti šias savybes.

Svyravimai posūkiuose iš tiesų šiek tiek mažesni nei buvo būdinga pirmajam „Juke“, tačiau važiuoklė ganėtinai kieta ir tikrai neužtikrins komforto važiuojant prastais keliais. 

Pagerėjo ir reakcija į vairo pasukimą, tačiau grįžtamasis ryšys nepagerėjo – labai sunku suprasti, kas vyksta su priekiniais ratais. 

Visgi didžiausia problema yra 1 litro turbininis motoras. 

Eksploatacijai parengtas „Juke“ su automatine transmisija sveria 1260 kilogramų. Žvelgiant į skaičius 117 AG ir 200 Nm lyg ir turėtų pakakti, tačiau realiame pasaulyje traukos labai trūksta.

„Nissan“ demonstravo beveik lygią sukimo momento kreivę plačiame sūkių diapazone, tačiau mažytė turbina vairuojant suteikia tik trumpus galios impulsus. 

Spaudžiate akceleratorių ir pagreitėjate dvi–tris sekundes, o vėliau trauka dingsta.

Taip veikia vadinamoji „overboost“ funkcija, tačiau šiam motorui tų 200 Nm reikėtų nuolatos, o ne trumpą akimirką. 

Ryškus silpno motoro parinkimo požymis – su mechanine pavarų dėže startavę iš vietos prasukome priekinius ratus, tačiau kai tik atsirado sukibimas tą pačią akimirką variklis kone užgeso. 

Toks variklis neatitinka net pačių mažiausių vyriškų reikalavimų traukai. Apie tai, kada bus siūlomas galingesnis motoras „Nissan“ kol kas net nekalba.

Vidutinės degalų sąnaudos daugiausiai važinėjant užmiestyje šiek tiek viršijo 7 l/100 km. Tai neblogas rezultatas, tačiau jis vis tiek nesutampa su gamintojo skelbiamu 6,4 l/100 km rodikliu.

Kadangi dabar pirkėjams automobilio išmanioji įranga rūpi ne mažiau, o galbūt ir labiau už patogumą ir dinamines charakteristikas, „Juke“ buvo aprūpintas beveik viskuo, ką turi „Nissan“.

Net kukliausia versija dabar turi greičio palaikymo, avarinio stabdymo, pėsčiųjų ir dviratininkų atpažinimo, eismo juostų palaikymo, automatinio ilgųjų šviesų perjungimo, kelio ženklų atpažinimo, stabilumo ir įkalnės įveikimo sistemas. 

Už didesnę pinigų sumą visiškiems tinginiams siūloma įranga, kuri neleidžia automobiliui išvažiuoti iš pasirinktos eismo juostos ir net slenkant spūstyje palaiko saugų atstumą iki priešais važiuojančios transporto priemonės. 

Pasiryžusiems mokėti dar daugiau siūlomas 8 colių įstrižainės multimedijos ir automobilio įrangos valdymo ekranas su „Apple Car Play“ ir „Android Auto“ palaikymu. 

Pastarosios dvi sistemos Baltijos šalyse kol kas neaptarnaujamos, todėl su „Juke“ galėsite bendrauti tik anglų kalba.

„Nissan“ montuos mažąsias SIM korteles į savo visureigius, tačiau operatorius, kuris jas aptarnaus Baltijos šalyse taip pat nedirba. 

Tai reiškia, kad reklamuojamos naujos išmaniųjų prietaisų galimybės, tokios kaip automobilio buvimo vietos nustatymas mums liks nepasiekiamos.

Gamintojas sako, kad „Juke“ pirkėjams buvo svarbios personalizavimo galimybės. Visgi su naujos kartos modeliu pasirinkimų skaičius buvo sumažintas. 

Taip esą palengvinamas pasirinkimo galvosūkis klientams ir pardavėjų darbas. 

Naujos kartos „Juke“ nebėra toks išsišokėlis, koks buvo jo pirmtakas. Savo išvaizda tai ganėtinai elegantiškas miesto visureigis.

Ūgtelėjęs „Juke“ tapo praktiškesnis, o geresnės salono apdailos medžiagos garantuoja, kad į jį įlupus nesinorės iš karto šokti lauk. 

Tai vėl yra visiškai seksistinis produktas: fantastiškas pasiūlymas moterims, tačiau nesubalansuotas jų antrosioms pusėms. 

„Nissan“ kalbos apie pastangas pritraukti pirkėjus vyrus – tik muilo burbulai.

„Juke“ elgesys posūkiuose jau negąsdina ir tai nemažas pasiekimas, tačiau valdymas neįtraukiantis, o variklio traukos praktiškai nėra. 

Didesnė ir platesnė bagažinė dabar lengvai sutalpins vaikišką vežimėlį, o pagalbinės sistemos leis išvengti problemų ir labiausiai išsiblaškiusioms vairuotojoms. 

Mums nepatiko: