Tik lenkai pastaruoju metu dažniausiai užsuka į Marijampolės automobilių turgų vildamiesi atrasti jame ką nors tinkamo. Bet dažniausiai nieko nepešę išeina lauk.
„Tuščia. Neradau tokios mašinos, kuri man tiktų“, – turgaus teritoriją aplėkęs Arturas iš Augustavo skubėjo.
Jis ieškojo nedidelės, benzinu varomos mašinos, už kurią ketino pakloti 5–6 tūkst. eurų.
Kadangi Marijampolės turgus nuo namų jam gana arti, pirmiausia į traukė į jį. Bet nieko nepešęs išvažiavo į turgų Kaune.
Dirba iš inercijos
Turgaus prekeiviai nebuvo itin kalbūs. Ar jiems pavyksta per dieną parduoti nors vieną automobilį? „Juokaujat? – stebėjosi automobiliais prekiaujantis vyras. – Gerai, jei per savaitę kas nors nuperka vieną mašiną.“
Tačiau ar įmanoma turguje ją nusipirkti gerą?
„Įmanoma. Tik lietuviai paprastai nori ir geros, ir pigios. Taip nebūna. Dirbu įmonėje, ne pats sau. Jei tik žmogus paprašo, varome automobilį į servisą būklei patikrinti.
Taip jis sužino, kokius defektus reikės taisyti, nes kiekviena mašina jų turi.
Bet yra ir naivuolių, kurie, pirkdami turguje mašiną, nori 5 metų garantijos. Tokios tegu geriau ieško naujų automobilių salonuose“, – kalbėjo verslininkas.
Marijampoliečiai daugiausia senų automobilių pargabena iš Vokietijos, tačiau, anot pašnekovo, vokiečiai nebesitaško mašinomis taip, kaip anksčiau, – nebekeičia jų naujomis taip greitai.
„Vidinė rinka ir pas juos buksuoja. Jei ne avarijos, jie spaudžia akceleratorių tol, kol sukaria 150–200 tūkst. kilometrų, ir tik tada keičia mašiną nauja. Tiksliau, kai jau prireikia kapitalinio remonto“, – užsiminė pašnekovas.
Taigi Marijampolės turguje gyvybės nebeliko – automobilių vežėjai dirba iš inercijos.
Dyzelinių dar nesibaido
„Parodykite nors vieną pirkėją, – karčiai šyptelėjo aplink parduodamus automobilius besisukiojantis Vidmantas. – Juk pardavėjų čia daugiau nei klientų.
Šeštadienį būna šiokio tokio sujudimo – tai lenkų, tai estų ar latvių atvažiuoja, kartais ir ukrainiečių. Darbo dienomis nebent lietuviai užsuka.“
Jo valdos – tai pora BMW automobilių, dvi „Toyota“, „Opel Zafira“ ir „Volksvagen Sharan“.
Pastarasis 2009 metų gamybos, iš pažiūros tvarkingas, tačiau su defektais – sugedusi elektronika, ją reikia tvarkyti. Kaina?
„Bus kokie 4,7–4,8 tūkst. eurų“, – atsakė Vidmantas.
Tad kodėl esant tokiam sąstingiui marijampoliečiai ant turgaus vartų neužkabina spynos?
„Mašinos atgabentos iš Vokietijos, reikia jas kažkaip išparduoti. Keliame į portalus skelbimus, bet mažai yra skambinančių, besidominčių.
Ko gero, žmonės pinigų neturi. Būna, kad atėję apsižvalgo, tarsteli, kad brangu, ir traukia atgal“, – kalbėjo Vidmantas.
Pasak pašnekovo, vieniems ir tūkstantis eurų brangu, kitiems – 4 tūkstančiai.
„Tačiau ir už 1,5 tūkst. eurų galima nusipirkti važiuojančią mašiną ir ją susitvarkyti. Patys nei tepalų, nei variklio ar kokių dirželių nekeičiame.
Kainuoja nemažai, o žmogui paskui neįrodysi, kad investavai. Pasitaiko pavienių pirkėjų, kurie palieka rankpinigių – paprašo viską sutvarkyti ir pereiti techninę apžiūrą.
Tačiau dažniausiai, jeigu jau nusiperka, patys vairuoja automobilius į servisus“, – aiškino pašnekovas.
Ar pirkėjai dar žvalgosi į dyzelinius automobilius, kuriuos apskritai užsimota dėl taršos išstumti iš rinkos? Vokietijoje jau yra miestų, kuriuose tokiais nebeleidžiama važinėti.
„Pas mus to dar nepaisoma. Žmonėms svarbesnė techninė būklė ir kaina“, – patikino Vidmantas.
Šiame versle jis sukasi nuo 1993 metų. Pastarąjį kartą iš Vokietijos automobilių atgabeno sausio pabaigoje, o iki šiol pavyko parduoti vos keturis.
Ieško, bet neranda
„Ieškau „Peugeot 5008“. Esu visokių automobilių turėjęs, pastaruoju metu vairavau „Mazda MPV“. Labai gera mašina, bet baigia surūdyti.
Jei pavyks, pasiliksime ją namie kaip darbinę, o įsigysime geresnę. Bet paieškos kol kas bevaisės.
Buvau ir Kauno turguje. Apžiūrėjau „Ford Grand C-max“, bet juk mažiukė, norisi didesnės.
Planavau už 5 tūkst. eurų mašiną įsigyti, kad būtų ne senesnė nei 10 metų“, – kalbėjo Kazlų Rūdoje gyvenantis Rimas.
Jam savo automobilius aprodęs pardavėjas tik gūžtelėjo pečiais – juk ir šitas žmogus nieko nepirko.
„Blogai, kad pirkėjų iš Ukrainos nebėra. Kai ji įvedė muitus, viską sustatė į vietas. Į ją juk išvažiuodavo visi „lavonai“, – tarstelėjo prekybininkas, turėdamas galvoje senutėles mašinas.
Vis dėlto atsisakyti verslo perpardavinėtojai kol kas neskuba.
„Laukiame, dar kažko tikimės. O buvo laikas, kai moldavai mašinas šlavė, buvo ukrainiečiai, tad gal vėl kas nors atsiras. O gal čia kokia priklausomybės liga?
Visada juk veždami tikimės, kad pavyks parduoti. Jeigu viena mašina pridaro nuostolių, būna, kad kita juos kompensuoja.
Automobiliais prekiauju 18 metų, tai padangas parduodame, tai dar ką nors. Taip ir judame vildamiesi, kad atsitolins verslo mirtis“, – svarstė vyras.
Ukrainiečių jau sumažėjo
Kauno mašinų turguje anksčiau kelis mėnesius pirkinių aktyviai ieškojo ukrainiečiai – jie skubėjo pasinaudoti šalies valdžios sprendimu laikinai sumažinti muitus naudotiems automobiliams.
Dėl šios priežasties į „Regitros“ padalinius plūstelėjo ir tie Ukrainos gyventojai, kurie jau anksčiau buvo nusipirkę automobilius su lietuviškais registracijos numeriais ir jų nepakeitė nenorėdami mokėti muitų.
Ukrainos valdžia nusprendė juos taip pat prigriebti: davė laiko lengvatinėmis sąlygomis užregistruoti transporto priemones savo šalyje, o nepaklususiems nustatė įspūdingo dydžio baudas.
Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pažadėjo smarkiai sumažinti muitus.
„Ukrainiečiai dabar laukia, ar šie pažadai bus įvykdyti, todėl automobilių perka mažai“, – kalbėjo Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis.
Šiuo metu Lietuvoje registruotus automobilius aktyviau perka okupuotų Ukrainos sričių Donecko ir Luhansko gyventojai.
Dažniausiai šiam tikslui naudojamasi fiktyvių bendrovių paslaugomis, o pasiekę namus pirkėjai tiesiog paskambina telefonu ir paprašo išregistruoti transporto priemonę.
„Galime tik spėlioti, kaip tie automobiliai užregistruojami šiose Ukrainos srityse“, – kalbėjo V.Naujanis.
Tiesa, Kauno turguje vis dar galima sutikti ukrainiečių ir iš kitų šalies vietovių – jie dažniausiai perka 2010–2011 metais pagamintus automobilius, kurių ratus suka „Euro 5“ standartus atitinkantis variklis. Tokį pasirinkimą dažniausiai lemia muitai.
V.Naujanis neabejojo, kad ukrainiečiai grįš į Kauną, kai bus daugiau aiškumo dėl muitų.
Ukraina – didelė šalis, o dauguma gyventojų vairuoja senus, prastos būklės automobilius, todėl ateis laikas juos pakeisti.
Buvo ir blogesnių metų
Laikinas muitų lengvatas įvežamiems automobiliams buvo nustačiusi ir Kirgizijos valdžia. Šios šalies gyventojų visada buvo galima sutikti Kauno turguje.
„Didelio kirgizų antplūdžio nepajutome, o atvykę pirkėjai aktyviau perka nebent krovinines transporto priemones“, – sakė V.Naujanis.
Likę klientai – lenkai, latviai ir lietuviai. Pastarieji paprastai pavasarį suaktyvėdavo, bet šiemet proveržio pardavėjai nepajuto.
„Būta geresnių metų, tačiau būta ir gerokai prastesnių“, – apie naudotų automobilių pardavimą kalbėjo V.Naujanis.
