Patikrino, kiek vidutiniškai atsukama automobilių rida: nustebino ne tik populiariausi modeliai

Autoplius.lt surengta apklausa parodė, kad net trys ketvirtadaliai (74 proc.) vairuotojų ridą laiko svarbiu naudoto automobilio kriterijumi. 
Šiek tiek mažiau nei pusė (45 proc.) apklaustųjų tvirtino prieš pirkdami automobilį tikrinantys jo ridą.

Skelbimų portalo komunikacijos vadovo Mato Buzelio teigimu, įvežto automobilio pardavimą neretai lydi neskaidrūs procesai. 

„Girdėjome šimtus atvejų, kada žmonės skundėsi įsigiję automobilį su paslėptais defektais, suklastota rida ar net padirbta serviso istorijos knygele. 

Susidaro toks įspūdis, kad į pirkimo procesą vairuotojai žiūri per pirštus, nė neįtardami, jog gali būti apgauti. 

Apklausa atskleidė, kad net 64 proc. respondentų vienaip ar kitaip yra susidūrę su ridos klastojimo problema“, – tvirtina M.Buzelis.

Ridą fiksuojantis odometras iš esmės nurodo galimą transporto priemonės nusidėvėjimą ir labai dažnu atveju atspindi automobilio būseną. 

Tačiau suklastoti ridą yra labai paprasta ir pigu, o nesąžiningus perpardavėjus domina kuo paprastesnė galimybė savo automobilį parduoti kuo brangiau.
 
Ne paslaptis, kad priklausomai nuo automobilio modelio, rinkoje ridos korekcijos paslaugos kainuoja nuo 40 iki kelių šimtų eurų. 

Automobilių rinkos ekspertas pažymi, kad pirkėjai labiausiai apgaunami tada, kai oficialiai pats perpardavėjas net nedalyvauja sandoryje. 

„Pirkėjui tiesiog pakišamos užsienietiškos prikimo-pardavimo sutartys, liaudyje vadinamos kauferiais“, – problemą įvardija Matas Buzelis.

Transporto skelbimų portalas nustatė, kad kas dešimtam vairuotojui 150 tūkst. kilometrų rida jau yra per didelė, renkantis naudotą automobilį.
 
Kas penktas respondentas pažymėjo, jog nesirinktų automobilio su 250 tūkst. ar didesne kilometrų rida, o beveik trečdalis apklaustųjų atsisako transporto priemonės, kurios odometras rodo didesnį skaičių nei 300 tūkst. kilometrų. 

Įdomu tai, kad 18,2 proc. apklausos respondentų teigė, nekreipiantys dėmesio į ridą.

Ridos klastojimo atvejų nemažėja dėl vienos labai elementarios priežasties – pernelyg sudėtingo kaltinamųjų nustatymo bei įrodymų trūkumo. 

„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl sudėtinga užfiksuoti ridos klastojimo atvejus – sudėtinga pasakyti ir nustatyti, kurioje šalyje buvo galimai suklastota rida – ar užsienio valstybėje, iš kurios atgabenta transporto priemonė, ar jau Lietuvoje, prieš parduodant automobilį. 

Asmuo, parduodantis užsienio šalyje pirktą transporto priemonę, paprastai teigia, kad jis tokį automobilį  jau pirko užsienio valstybėje ir apie galimą klastojimo atvejį nieko nežino. 

Taip pat asmuo gali teigti, kad pakeistas prietaisų skydelis ar panašiai“, – tvirtina Policijos departamento prie VRM komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Policijos departamento atstovas R .Matonis atskleidžia, kad per 2018 metus dėl ridos klastojimo buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai, o 2017 metais – 8. 

Tačiau M. Buzelis pastebi, kad tokie skaičiai – tik lašas jūroje ir tikrosios ridos klastojimo apimties šalyje neatspindi.

„Kartais pastebime net tokius atvejus, kada parduodami automobilius žmonės netyčia patalpina kelias nuotraukas, kuriose skiriasi prietaisų skydelyje matoma rida. 

Būna ir taip, kad skirtumas tarp dviejų nuotraukų siekia daugiau nei 100 tūkst. kilometrų. 

Automobilio ieškantys vartotojai mūsų klientų aptarnavimo specialistams greitai praneša apie galimus sukčiavimo atvejus ir operatyviai blokuojame tokius skelbimus“, – komentuoja M.Buzelis.

Problemos dydį labai gerai atspindi ir pasaulinį automobilių istorijų registrą kuriančių lietuvių startuolio „carVertical“ analizė. 

„Maždaug kas dešimtoje automobilių ataskaitoje aptinkama suklastota rida. 

Mūsų duomenimis, vidutiniškai rida atsukama 72 tūkst. kilometrų, o tarp dažniausiai klastojamų automobilių patenka „Volkswagen“, „Audi“ ir „Ford“ modeliai, – tvirtina „carVertical“ produktų ir inovacijų vadovas Arnoldas Vasiliauskas.

Anot M. Buzelio, dešimtadalis iš visų pastoviai registracijai į Lietuvą įvežtų automobilių sudaro apie 16 tūkst. automobilių per metus. 
„Tai leidžia suvokti ridos klastojimo problemos mastelį Lietuvoje“, – akcentuoja jis.