Ilgą laiką tokie apgadinimai nebuvo vertinami kaip draudiminiai įvykiai, tačiau viską aukštyn kojom verčia naujas Europos Teisingumo Teismo (ETT) išaiškinimas.
Stovintys automobiliai nėra eismo dalyviai – iki naujojo ETT išaiškinimo buvo laikomasi būtent tokios nuostatos. Tačiau išnagrinėjus vieną Latvijoje nutikusį įvykį, ETT išaiškino, kad eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės.
Pavyzdžiui, jei jūsų automobilį išlipdamas apgadino kito automobilio vairuotojas ar keleivis, nuo šiol dėl tokio įvykio galima pildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo.
Ir šiuo atveju kalbama ne apie KASKO, bet privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustas transporto priemones.
Draudimo įmonių atstovai tokį ETT išaiškinimą vertina teigiamai, nes nuo šiol bus daugiau aiškumo vertinant eismo įvykius, kurie įvyksta tarp nejudančių transporto priemonių.
„Šis sprendimas turės įtakos tokių situacijų vertinimui, nes Lietuvoje iki šiol nebuvo suformuota vieninga teismų praktika šiuo klausimu. Nukentėjęs asmuo, remiantis šiuo išaiškinimu, turi teisę pateikti reikalavimą draudimo bendrovei, tuo metu draudimo bendrovė privalės įvertinti tokį prašymą ir pateikti savo poziciją (sprendimą). Ginčo atveju galutinis sprendimas priklausys Lietuvos teismams“, – LRT.lt komentuoja „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Panašiai aiškina ir draudimo įmonės BTA Transporto priemonių žalų reguliavimo skyriaus vadovė Jūratė Kovalevskė.
„Manome, kad tai geras išaiškinimas, kuris įveda aiškumo tam tikruose nacionalinės teisės neišaiškintose situacijose. Bet reikia neužmiršti, kad tai buvo byla, kilusi iš ginčo pagal Latvijos, o ne Lietuvos teisę. Lietuvoje turėsime atsižvelgti visų pirmą į nacionalinės teisės reglamentavimą, ir atitinkamai naudoti šį teismo sprendimą“, – priduria J. Kovalevskė.
Draudikai antplūdžio nebijo
Tokios situacijos, kai automobiliai stovėjimo aikštelėse nežymiai apgadinami trinktelint durelėmis – kasdienybė. Per dieną tokių atvejų, kad ir vienoje prekybos centro aikštelėje gali būti kelios dešimtys, todėl draudikai turėtų apsišarvuoti kantrybe ir tikėtis didelio skaičiaus nukentėjusiųjų kreipimųsi dėl prašymo atlyginti žalą.
Tačiau draudimo atstovai, panašu, to nė kiek nebijo, nes mano, kad nemaža dalis tokių situacijų gali būti net nepastebėtos arba įvykio dalyviai viską gali išspręsti kitais būdais.
„Vertindami panašių įvykių statistiką manome, kad žalų padidėjimas bus nereikšmingas, nes durelių žalos yra smulkios, o taupydami laiką įvykio dalyviai gali susitarti neįtraukiant draudimo. Taip pat gali atsitikti taip, kad kaltininkas nebus nustatytas, nes žalą nukentėjęs asmuo pastebės tik po kurio laiko“, – svarsto A. Juodeikis.
Tuo metu J. Kovalevskė taip pat nemano, kad naujasis ETT išaiškinimas gerokai padidins į draudimo kompanijas besikreipiančių vairuotojų skaičių.
„Tikrai nemanome, jog taikant ETT sprendime aprašytą praktiką gaunamų prašymų atlyginti žalą skaičius tikrai dėl to stipriai padidės, kadangi pagal KASKO draudimo sutartį žala padaryta transporto priemonėms stovint ir iki šiol būdavo atlyginama, o kreipiantis pagal kaltojo asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį visada privalu atskleisti žalą padariusį asmenį, jo valdytos transporto priemonės duomenis.
Tuo metu mes prieš išmokėdami išmoką už apgadintą automobilį turime įsitikinti, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kieno kaltės žala buvo padaryta. Todėl manome, kad tai neturės didesnės įtakos automobilių draudimo sektoriui“, – mano J. Kovalskė.
Bus vertinama tik konkrečiu atveju atsiradusi žala
Daugelis vairuotojų nedidelius įbrėžimus ar įlenkimus ant savo automobilio kėbulo, kurie atsidaro būtent dėl kitų vairuotojų ar keleivių neapdairumo atidarant dureles, kartais gali suskaičiuoti dešimtimis.
Tokie vairuotojai gali mėginti pasinaudoti naujuoju ETT išaiškinimu ir kreiptis į draudimo kompaniją su prašymu suremontuoti ar atlyginti ir kitus, anksčiau atsiradusius pažeidimus, bet draudikai teigia, kad toks planas, tikriausiai neišdegs.
„Apgadinimų atsiradimo aplinkybes nustatinėjame atlikdami tyrimą. Yra vertinama ne tik ta informacija, kurią pranešdamas apie įvykį suteikia dėl žalos atlyginimo besikreipiantis asmuo, bet ir kita reikšminga informacija.
Pavyzdžiui, kito įvykio dalyvio įvardytos įvykio aplinkybės, jo automobiliui padaryti apgadinimai, eismo įvykio deklaracijoje atvaizduotos įvykio aplinkybės ir kita.
Taigi ir sprendimas administruojamoje byloje yra priimamas tik įsitikinus, jog visi apgadinimai automobiliui padaryti būtent tomis aplinkybėmis ir tuo laiku, kurias deklaruoja pareiškėjas“, – LRT.lt paaiškina J. Kovalevskė.
Ką daryti, jei kaltininkas dingęs?
Pati nemaloniausia situacija, kai vairuotojai randa apgadintą automobilį, tačiau neberanda įvykio kaltininko. Tokiu atveju, draudimo išmoką už apgadinimus pavyks gauti tik tuo atveju, jei surasite apgadinimus padariusį kaltininką.
„Automobilį apgadinęs asmuo ir jo valdoma transporto priemonė, kontaktavusi su nukentėjusiojo automobiliu, turi būti nustatyti. Priešingu atveju, išmoka nebūtų mokama, nes negalint identifikuoti kaltininko transporto priemonės negalima identifikuoti ir galimai atsakingos draudimo bendrovės.
Tokiu atveju, reikia kreiptis į policiją ir, jeigu yra tikimybė nustatyti kaltą asmenį, kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kad užregistruotų įvykio bylą kurią, nustačius kaltą asmenį, galima būtų perduoti atsakingai draudimo bendrovei“, – pasakoja J. Kovalevskė.
Išmokos nedidelės
Draudimo įmonės atstovas A. Juodeikis pažymi, kad ir šiuo metu sulaukiama prašymų atlyginti nedidelę transporto priemonės padarytą žalą. Specialisto teigimu, išmokos būna nedidelės.
„Per metus tokių užregistruotų žalų, kurių metu apgadinimas įvyko abiem automobiliams nejudant, registruojame keliasdešimt. Taip pat yra atvejų, kai žmonės pasikonsultuoja telefonu ir atsisako teikti pretenziją.
Skaičiuojame, kad „Lietuvos draudimas“ ateityje registruos iki 100 tokių žalų per metus, o jų nuostoliai neturėtų viršyti 200 eurų ribos“, – prognozuoja A. Juodeikis.
Kad kreipimųsi dėl mažų automobilio apgadinimų ar įbrėžimų yra kreipiamasi praktiškai kiekvieną dieną, patvirtina ir J. Kovalevskė.
„Nežymūs defektai transporto priemonei gali būti padaryti pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, automobiliui nedideliu greičiu judant atbuline eiga ir kliudant kito asmens automobilį arba parkuojantis.
Draudimo išmokų dydis įvairus, dažniausiai priklausantis ne tik nuo apgadinimų pobūdžio, bet ir pačios apgadintos transporto priemonės markės, modelio, pagaminimo metų. Vidutinė tokių žalų išmokų suma tikrai neviršija 300 eurų“, – sako J. Kovalevskė.
