Kai kurie – netgi ne po vieną, o norint susipažinti su kai kuriomis jų programinės įrangos galimybėmis reikėjo ilgiau stovėti maigant monitorius, nei važiuojant.
Skaitmeninis pasaulis
„Jau prieš porą metų su komisijos nariais svarstėme, ar artėjame prie dienos, kai įprastos savybės, tokios kaip stabilumas, elgesys kelyje, vairo jautrumas ir panašios bus antraeilės.
Sakėme, kad žmonėms greitai labiau rūpės tai, kaip greitai automobilis gali prisijungti prie telefono, ar gali jame naudotis internetu, kam gali panaudoti centre esantį lietimui jautrų ekraną ir ar yra galimybė nebevairuoti pačiam.
Ir tai vis labiau galima justi kiekvienais metais, galbūt todėl šiemet komisija taip džiaugėsi bandymams gavusi labai paprastus, tačiau smagius vairuoti „Suzuki“ modelius“, – užsiminė rinkimų komisijos narė Dina Sergijenko.
Ji pastebi, kad niekas nebekelia tokių klausimų, ar yra automobilyje „Bluetooth“ laisvų rankų įranga, nes ją galima rasti be išimties visuose automobiliuose.
Salonuose mažėja jungiklių skaičius, juos keičia liečiamieji ekranai, mat juose gamintojams daug lengviau perteikti visų sistemų valdymą.
Šiuolaikinėse mašinose funkcijų tiek, kad paprasčiausiai neužtektų vietos mygtukams.
Visi 33 konkurse dalyvaujantys automobiliai turėjo liečiamuosius ekranus, jie didėja ir dauginasi – štai „Volkswagen Touareg“ turi net 15 colių dydžio ekraną.
„Audi“ automobiliuose monitoriai mažesni, bet jų yra po tris. Taip pat ir „Jaguar I-Pace“.
Savaitę Druskininkuose vykusioje „Lietuvos metų automobilio“ bandymų stovykloje praleidę žurnalistai turėjo ne tik išbandyti, bet ir artimai susipažinti bei išsiaiškinti kiekvieno pretendento į titulą niuansus.
Informacinės ir saugumo sistemos kai kuriuose automobiliuose reikalauja tiek dėmesio, kad nebelieka laiko vairuoti.
Apžvelgti automobilių technologijas padėjo specialistai: „Autoplius“ portalo komunikacijos vadovas Matas Buzelis naujuose automobiliuose ieškojo inovacijų, „Telia“ profesionalų komanda tikrino automobilių junglumą, o „Continental“ eksporto padalinio Lenkijoje pardavimų ir rinkodaros vadovas Arūnas Kiaušas papasakojo apie ateities tendencijas.
Sunku sugalvoti kažką naujo
Matas Buzelis įvertino „Audi“ automobilių ergonomikos lygį.
Nors išmanieji ekranai atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio, vokiečiai sukūrė itin paprastą naudoti operacinę sistemą, be to, ekranai turi grįžtamąjį ryšį.
Šiam vokiškam automobiliui aukščiausius balus skyrė ir „Telia“ atstovai – viešųjų ryšių vadovas Audrius Stasiulaitis, daiktų interneto ir ryšio technologijų ekspertai Giedrius Markūnas bei Julius Ūža.
Jie gerai įvertino visus „Volkswagen“ grupės automobilius, pabrėžė jų junglumo galimybes ir paprastumą naudoti.
„Automobiliai tobulėja nepaprastai greitai, jie važiuoja geriau, kokybė gerėja, ekranai viduje didėja, tačiau naujovių, kurių nebūtume matę nėra tiek ir daug.
Štai, pavyzdžiui, vienas iš BMW flagmanų, brangiausias konkurso automobilis X5, interjere neturi nieko itin novatoriško.
Vokiečiai jį padarė tiesiog geresnį nei anksčiau“, – dėmesį atkreipė M. Buzelis.
Vis tik jis rado ne vieną inovaciją: štai „Hyundai Santa Fe“ turi sistemą, kuri vairuotojui praneš apie automobilyje likusį žmogų ar gyvūną, kad tėvai ten nepaliktų vienų vaikų ar gyvūnų.
Britiškas elektromobilis „Jaguar I-Pace“ yra vienas pirmųjų rinkoje, pasiūlęs elektrochrominį stoglangį, kuris keičia savo skaidrumą priklausomai nuo šviesos kiekio.
A klasės „Mercedes-Benz“ nustebino navigacijos sistema, kuri naudodama priekinę vaizdo kamerą ekrane ant realaus kelio rodo nuorodas, kuria kryptimi važiuoti.
„Nissan Leaf“ pristatė „E-Pedal“, kuris leidžia vairuoti naudojantis vos vienu pedalu.
„Peugeot 508“ dar gana naują ir tik prabangiausiuose automobiliuose sutinkamą naktinio matymo sistemą perkėlė į vidutinę klasę.
O štai „Volkswagen Touareg“ geba pats įsiparkuoti su priekaba.
A. Stasiulaitis už junglumą gyrė kone visus automobilius, beveik visos informacinės sistemos aiškios, suprantamos ir patogios naudotis, tačiau jis surado ir anekdotinių situacijų.
Štai „Honda“ automobiliuose specialistai aptiko neaišku kam skirtą HDMI jungtį bei naujumu nedvelkiančią vartotojo sąsają.
„Nissan Leaf“ sistemos grafika taip pat nesužavėjo technologijų specialistų, o BMW X2 belaidžio įkrovimo vietoje netilpo 6,39 colio skersmens ekraną turintis „Huawei Mate 20 Pro“ telefonas.
Kita technologijų pusė
Automobilių technologijos žengia toli: taip, kaip telefonuose, vairuotojai gali susidėlioti meniu punktus pagal poreikį, automobiliai atidarius dureles sveikinasi vardu, o su dauguma prabangių modelių galima pasikalbėti ir žodžiu paprašyti pakeisti dainą, kažkam paskambinti, surasti adresą.
„Automobiliai šiandien gali tiek daug, jog vairuodami nebeturime ką veikti.
Įsivaizduokite patys: jei įjungta važiavimo juostoje sistema, adaptyvi pastovaus greičio palaikymo sistema su sustojimo ir pajudėjimo funkcija, automobilis turi avarinį stabdymą, perspėjimą apie pavojus ir kitką, ką veikti vairuotoju stovint spūstyje?
Teisingai – išsitraukti išmanųjį telefoną ir naršyti socialiniuose tinkluose ar skaityti naujienų tinklalapius.
Džiugu, kad gamintojai ne tik kuria žaislus, aprūpina automobilius garso sistemomis, internetu, bet ir diegia pėsčiųjų, dviratininkų, gyvūnų atpažinimo, avarinio sustojimo, vairuotojo nuovargio stebėjimo, perspėjimo apie išvažiavimą iš eismo juostos ir pan. sistemas.
Man patinka ir tai, kad pradėję nuo baisiai įkyrių ir erzinančių pypsėjimų, gamintojai susiprato ir apie pavojus perspėja kitaip: leisdami vibruoti vairui, sėdynei, net akceleratoriaus paminai“, – kitą išmaniųjų technologijų pusę apžvelgė komisijos narė D. Sergijenko.
Ekspertai pastebi, kad ateityje ekranų bus dar daugiau, mygtukų – mažiau. Kažkada ir vairas išnyks, tačiau to dar reikės palaukti.
