„Nuo gegužės 30 dienos „Audi“ generalinis direktorius profesorius R. Stadleris ir dar vienas dabartinis bendrovės valdybos narys yra laikomi įtariamaisiais. Jie yra kaltinami sukčiavimu bei netiesioginiu sertifikatų klastojimu.
Tai yra susiję su leidimu Europos rinkoje prekiauti dyzeliniais automobiliais, kuriuose buvo įdiegta teršalų išmetimo testus apeinanti programinė įranga“, – Bavarijos regiono sostinėje Miunchene teigė prokurorai, pridėję, kad apieškoti buvo abiejų įtariamųjų namai.
„Dyzelgeitu“ pavadintas skandalas kilo 2015 metų rugsėjį, kai „Volkswagen“ pripažino, jog 11 mln. visame pasaulyje parduotų dyzelinių automobilių – o tai daugiausia buvo „Volkswagen“ markės automobiliai, nors tarp jų buvo ir „Audi“, „Porsche“, „Škoda“ bei „Seat“ markių transporto priemonių, – buvo įdiegusi vadinamuosius išderinimo įtaisus, kad šios transporto priemonės atliekant jų taršos bandymus atrodytų ekologiškesnės, negu yra iš tikrųjų.
Kai kurie automobiliai į aplinką išmesdavo net iki 40 kartų daugiau azoto oksidų negu leidžiama pagal įstatymus.
Ši krizė „Volkswagen“ jau atsiėjo daugiau kaip 25 mlrd. eurų, kuriuos teko skirti automobilių išpirkimui, baudoms ir kompensacijoms. Taip pat buvo suduotas didžiulis smūgis įmonės reputacijai.
Nuo to laiko tyrėjai bando išsiaiškinti, kas buvo kaltas dėl išderinimo įtaisų diegimo į automobilius.
Skandalui iškilus į viešumą, iš „Volkswagen“ generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė Martinas Winterkornas. Tuo tarpu jo įpėdinį Matthiasą Muellerį „Volkswagen“ pakeitė anksčiau šiais metais. Abu buvę įmonės vadovai įtariami apie išderinimo įtaisų egzistavimą žinoję anksčiau, nei skelbia viešai.
Panašūs įtarimų debesys telkiasi ir virš dabartinio „Volkswagen“ generalinio direktoriaus Herberto Diesso galvos, bet bendrovė šiuos kaltinimus praėjusį mėnesį neigė.
