Tuo metu hibridinių elektrinių automobilių buvo apie dvylika kartų daugiau. Visgi lengvieji hibridiniai automobiliai ir elektromobiliai šiuo metu sudaro tik apie 0,7 procento visų šalyje užregistruotų lengvųjų automobilių.
Pagal degalų rūšis, hibridiniai lengvieji (M1 klasės) automobiliai pasiskirsto taip: 8437 vienetai užregistruotų automobilių naudoja benziną ir elektrą arba dyzeliną ir elektrą (populiariausi iš jų: „Toyota“ – 5186 vnt., „Lexus“ – 2446 vnt.), 153 vienetai hibridų yra įkraunami iš elektros tinklo, naudojantys benziną ir elektrą. Nuo 2014 metų, hibridų skaičius išaugo penkis kartus.
Baltijos šalių „Lexus“ padalinio vadovas Andres Aguraiuja pabrėžia, kad žmonės hibridinius automobilius dažniausiai renkasi dėl dviejų priežasčių: taupesnio degalų naudojimo ir mažesnės anglies dioksido emisijos.
Ekologiškesnis transportas
Ieškoti ekologiškesnių keliavimo būdų skatina nuolat kylantys oro taršos rodikliai. Per dešimtmetį transporto išmetamų dujų kiekis Lietuvoje išaugo beveik 20 procentų.
Lietuvos statistikos departamento ataskaitoje nurodoma, kad paskutiniais turimais 2015 metų duomenimis, Lietuvoje per metus buvo išmesta 2 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Už daugiau nei ketvirtadalį šių dujų atsakingas transportas.
Toks augimas būdingas ne tik Lietuvai. 2017 metais Pasaulio meteorologijos organizacijos paskelbė, jog 2016 metais dėl žmonių veiklos į aplinką pateko rekordiškai didelis anglies dioksido kiekis.
A. Aguraiujos teigimu, hibridiniai automobiliai suteikia galimybę rinktis ekologiškesnį keliavimo būdą. Jie itin tinka žmonėms, kurie automobilį naudoja mieste, nes čia hibridinės transporto priemonės variklis išnaudojamas efektyviausiai.
Pavyzdžiui, „Lexus CT 200h“ važiuojant 45 km/val. greičiu neišskiria nė gramo teršalų, o baterijos įsikrauna pačios, naudojant stabdymo metu regeneruojamą energiją.
Neapsiriboja vien keliais
Dėl elektros energijos teikiamų privalumų ir gamtos tausojimo, pasaulyje vis plačiau naudojamos hibridinės technologijos, kurios taikomos ne tik lengvuosiuose automobiliuose.
Neseniai Taline pristatyti hibridiniai autobusai, o šį balandį po Norvegijos fiordus keleivius pradės plukdyti keltas su hibridine varomąja sistema.
Lietuvos didžiųjų miestų autobusų parkai dar tik svarsto galimybes įsigyti hibridinių ar elektrinių autobusų.
„Klaipėdos autobusų parko“ generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas pripažįsta, kad mažos taršos viešasis transportas – ateitis, tik pabrėžia, kad gamintojai privalo užtikrinti tokių transporto priemonių patikimumą. Šiuo metu „Klaipėdos autobusų parkas“ naudoja vieną hibridinį autobusą.
Galbūt greitu metu šalies gatvėmis važinės net lietuviški elektriniai autobusai.
Lietuvos ir Vokietijos kapitalo bendrovė „Vėjo projektai“ skelbia sukūrusi pirmąjį lietuvišką elektrinį autobusą „Dancer“, kuris bus pagamintas dar šiais metais ir vežios keleivius tarp Klaipėdos ir Palangos.
Apie hibridines technologijas prakalbo ir didieji lėktuvų kūrėjai.
Europos lėktuvų gamintojas „Airbus“ paskelbė apie ketinimą iki 2030-ųjų pradėti gaminti hibridinius keleivinius lėktuvus.
„Boeing“, viena didžiausių orlaivių gamintojų, taip pat investuoja į startuolį „Zunum Aero“, ketinantį iki 2022 metų pristatyti rinkai hibridinį vietinio susisiekimo keleivinį lėktuvą.
Specialistai pripažįsta, kad lėktuvams pereiti prie elektrinių variklių – nemenkas iššūkis, tad pradžioje bus naudojamos hibridinės technologijos.
Tikimasi, kad šios inovacijos atvers naują puslapį aviacijos istorijoje.
