Apsigauti gali net ir patyręs vairuotojas, bet nuo didelių nuostolių galima apsisaugoti. Svarbu iš anksto žinoti, ką turite padaryti pirkdami mašiną, kad vėliau galėtumėte apginti savo teises.
Pastaraisiais metais buvo priimta teisės aktų, kurie skirti apsisaugoti nuo apgavikų. Civiliniame kodekse atsirado naujas straipsnis, kuriame nustatyta, kad pardavėjas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose automobilis buvo apgadintas bei visus jam žinomus kitus įvykius.
Tačiau kiek tai realiai veikia? Kaip pasiekti, kad automobilį su defektais pardavęs žmogus atlygintų žalą? Ir ką padaryti prieš perkant mašiną, kad problemų būtų kuo mažiau?
Jau registruotas - saugiau
Advokatas Šarūnas Jazukevičius paaiškino, kaip elgtis perkant Lietuvoje jau registruotą naudotą automobilį:
„Šiuo metu pirkti Lietuvoje jau registruotą naudotą automobilį iš teisinės pusės yra žymiai saugiau, nei pirkti iš kitų šalių atvežtą ir dar neregistruotą automobilį.
Pirma, tokiu atveju yra labai aiškus automobilio pardavėjas (savininkas), kuriam gali būti pareikštos pretenzijos dėl parduotos techniškai netvarkingos transporto priemonės (pvz., jis nurodytas pirkimo pardavimo sutartyje, sename automobilio pase).
Antra, tokiu atveju labai realu turėti objektyvių duomenų, kokią automobilio techninę būklę pardavėjas deklaruoja (pvz., skelbimuose apie parduodamą transporto priemonę, pačioje pirkimo padavimo sutartyje).
Trečia, daug paprastesnė ir saugesnė automobilio savininko perregistravimo procedūra.
Ketvirta, praktiškai nėra rizikos, kad automobilis gali būti neperregistruotas dėl tipo nepatvirtinimo. Tokia situacija galima tik tuo atveju, jeigu automobilis buvo patekęs į auto įvykį, jis buvo pripažintas netinkamu eksploatuoti Lietuvos keliuose ir po atlikto remonto nebuvo atlikta privaloma jo techninė ekspertizė. Bet kokiu atveju, pretenzijos galėtų būti reiškiamos automobilio pardavėjui.
Siekiant iš anksto apsaugoti savo interesus, perkant Lietuvoje jau registruotą automobilį, verta padaryti šiuos penkis dalykus, kurie ateityje palengvintų galimos pretenzijos pagrįstumo įrodinėjimą.
5 dalykai, kuriuos būtina padaryti
Pirma, būtinai reiktų atsispausdinti ir išsisaugoti automobilio pardavimo skelbimą ar kelis skelbimus, jeigu apie to paties automobilio pardavimą yra skelbiama keliose vietose.
Tokie skelbimai laikytini pardavėjo viešu pasiūlymu pirkti automobilį (viešoji oferta), kuris iš principo ir sudomina pirkėją pasidomėti parduodama transporto priemone.
Pagal Vakarų Europos praktiką tokiuose skelbimuose pardavėjas paprastai stengiasi labai sąžiningai atskleisti realią automobilio būklę, nors Lietuvoje pardavėjai paprastai nepagrįstai ir perdėtai giria parduodamo automobilio būklę, naudodami teiginius „idealios būklės“, „nėra jokių trūkumų“, „sėdi ir važiuoji“ ir pan., kas neabejotinai būtų laikoma pirkėjo klaidinimu, jeigu po pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo paaiškėtų, jog automobilio būklė realiai neatitinka nurodytos skelbime.
Taip pat svarbu, kad tokie skelbimai turi didesnę įrodomąją reikšmę, jeigu iš jų turinio galima objektyviai identifikuoti parduotą automobilį (pagal matomą valstybinio numerio ženklą, nurodytą automobilio VIN kodą, specifines automobilio žymes, matomas nuotraukose ir pan.).
Skelbimus būtina atsispausdinti prieš automobilio pirkimą, nes po sandorio jie ilgai neužsibūna.
Antra, būtina pasidaryti ir seno automobilio techninio paso, kuris bus atiduodamas „Regitros“ padaliniui perregistruojant, kopiją, nes jame turėtų būti užfiksuoti buvusio savininko kontaktiniai duomenys – registruotos gyvenamosios vietos adresas.
Trečia, pirkimo - pardavimo sutartyje būtina kuo detaliau aptarti automobilio techninę būklę.
Kaip minėjome, pagal Civilinį kodeką reikalaujama, kad būtų nurodyti ridos duomenys ir visi pardavėjui žinomi įvykiai.
Pardavėjas privalo nurodyti ne tik eismo įvykius, tačiau ir kitus įvykius, kuriuose automobilis buvo apgadintas (pvz., automobilio skendimo atvejus).
Tačiau pardavėjas privalo nurodyti tik apie tuos įvykius, kurių metu jis buvo transporto priemonės savininkas. Apie kitus ankstesnius įvykius jis privalo nurodyti tik tuo atveju, jeigu apie juos žino.
Tiesa, toks žinojimas ginčo atveju būtų labai sunkiai įrodomas, todėl apginti pirkėjo teises yra žymiai paprasčiau, jeigu techniškai netvarkingą automobilį pardavė pardavėjas, kuris jį nuosavybės teise valdė ilgą laikotarpį.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymu nustatyti papildomi parduodamo automobilio trūkumai, kurie turi būti aptarti pirkimo pardavimo sutartyje: vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.
Nors teisės aktai nenumato, kad automobilio pirkimo pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti kitų reikšmingų ir probleminių automobilio elementų ir sistemų (pvz., variklio, greičių dėžės, sankabos ir pan.) trūkumai, tai nereiškia, kad sutarties šalių susitarimu šie trūkumai negali būti aptarti.
Be to, gali būti aptartos ir konkrečios pardavėjo atsakomybės ribos, jeigu po pardavimo sandorio paaiškėtų automobilio trūkumai. Taigi sutarties tinkamo teksto sudarymas yra didelis teisingas žingsnis, siekiant suvaldyti galimas rizikas ateityje.
Ketvirta, taip pat labai svarbu, kad sutartyje būtų nurodyta reali automobilio įsigijimo kaina.
Pardavėjas gali nenorėti rodyti realios kainos dėl dviejų priežasčių: siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, jeigu automobilis neišlaikytas to savininko tam tikrą laikotarpį, arba norėdamas specialiai sutartyje nustatyti žymiai mažesnę sumą, į kurią pirkėjas galėtų pretenduoti ginčo atveju.
Bet kokiu atveju pirkėjas neturėtų sutikti su tokiu pardavėjo reikalavimu, nes pirmuoju atveju pirkėjas prisidėtų prie mokesčių vengimo bei pats turėtų analogiškų nepatogumų, norėdamas vėliau parduoti automobilį.
Pavyzdžiui, jei žmogus pirko automobilį už 3 tūkst. eurų, o sutartyje nurodė pirkimo pardavimo kainą 1 tūkst. eurų, bet pats po neilgo laikotarpio nusprendė parduoti automobilį už tuos pačius 3 tūkst. eurų, teks mokėti mokesčius nuo 2 tūkst. eurų. Jeigu pirkimo sutartyje būtų nurodyta teisinga 3 tūkst. eurų kaina, mokesčių mokėti nereikėtų.
Antruoju atveju, ginčo metu pirkėjas galėtų pretenduoti tik į sutartyje nurodytą mažesnę sumą (pvz., siekdamas grąžinti automobilį ir taikyti restituciją arba sumažinti automobilio kainą).
Be to, tokiu atveju būtų reikšminga ir tai, kad nors automobilis ir techniškai netvarkingas, jis oficialiai buvo parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kaina – toks sandoris atrodo sąžiningas.
Penkta, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje registruoto automobilio pirkimo – pardavimo sandorio daugelis veiksmų gali būti atliekami internetu, rekomenduojama su pardavėju visiškai atsiskaityti tik po to, kai pirkėjas yra įsitikinęs, jog pardavėjas tikrai internetu pateikė prašymą dėl automobilio išregistravimo jo vardu.
Rekomenduotina šiuos veiksmus atlikti dalyvaujant abejoms sutarties šalims, priešingu atveju gali atsirasti teisinės kliūtys automobilį įsiregistruoti savo vardu, kurių išsprendimas gali pareikalauti nemažai laiko.“
