Gamintojai neatskleidžia visos tiesos apie naujų modelių greitį

Vienas iš pirmųjų atsakymų, kam atiteks „Šiaulių banko“ dinamiškiausiam konkurso automobiliui teikiama nominacija „Automobilis startuolis“, buvo surastas Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasoje.

Mašinos, kurios sugeba iki 100 km/val. įsibėgėti greičiau nei per 6 sekundes, konkurse sulaukia daugiausiai dėmesio.

Tačiau ne paslaptis, kad gamintojų skelbiami duomenys ne visuomet atitinka realybę. Jei degalų sanaudomis labai lengva įsitikinti patiems, pagreitį išmatuoti ne taip paprasta.

Todėl šeštadienį Metų automobilio rinkimų komisija atvyko Kačerginės Nemuno žiedą ne tik su automobiliais, bet ir su mokslininku.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Vidas Žuraulis sutiko imtis arbitro vaidmens ir eksperimento dieną į „Nemuno žiedo“ trasą atsivežė pagreitį matuojantį prietaisą.

Tai leido eliminuoti bet kokį žmogiškąjį faktorių lyginant skirtingų automobilių dinamines charakteristikas.

Su vakuuminiu laikikliu prietaisą pritvirtinus prie automobilio stiklo ir įjungus, jis automatiškai fiksuoja startą, atstumą, kurio prireikia įsibėgėti iki 100 km/val., bei sugaištą laiką.

 

Kiekvieną pretendentą šioje sprinto rungtyje vienas pilotas (šįkart tai padaryti buvo patikėta vertinimo komisijos senbuviui Renaldui Gabartui) išbandė po keturis kartus, važiuojant į skirtingas puses, nes bandymams pasirinkta trasos dalis nebuvo idealiai lygi horizonto atžvilgiu.   

Be to, maždaug 10 m/s vėjas vienąkart buvo įsibėgėjimo sąjungininkas, o judant priešinga kryptimi – „stabdis“.

Nors kasdienių kelionių metu į tokias smulkmenas niekas niekada nekreipia dėmesio, visgi mūsiškio eksperimento metu buvo akivaizdu, kad tokie dalykai koreguoja rezultatą šimtosiomis sekundės dalimis.

Kadangi savaitgalį oro temperatūra siekė viso labo 4 laipsnius šilumos, asfaltas buvo drėgnas, visi dinamiškiausio konkurso automobilio paieškose dalyvavę kolegos buvo susitaikę su mintimi, kad rezultatai bus apčiuopiamai prastesni nei nurodoma oficialiose techninėse charakteristikose.

Iš tiesų, 5 iš 9 teoriškai pačių greičiausių automobilių pasirodė šiek tiek kukliau, vienas modelis pademonstravo tiksliai tokį tempą, kokis įrašytas jo vizitinėje kortelėje, o trys mašinos kiek netikėtai buvo truputį greitesnės.

„Be abejonės, dinaminės automobilio savybės yra vienas daugiausia emocijų sukeliančių dalykų, o įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/val. greičiau nei per 6 sekundes apskritai netelpa į tradicinius  kasdienybės rėmus.

Tačiau reiktų turėti galvoje, kad sprogstamąjį pagreitį turinčios mašinos nebūtinai yra „sportinės“. Pergalei klasikinėse lenktynėse „Nemuno žiedo“ trasoje ko gero svarbesnės būtų ne galimybės keliomis šimtosiomis „aštriau“ pajudėti iš vietos, bet važiuoklės ir transmisijos ypatybės.

Tarkime, suvaldyti modelį su beveik 300 AG pajėgumo varikliu ir mechanine pavarų dėže ant slidžios dangos yra nepaprastai sudėtinga – ratai arba nuolat prasisuka, arba automobilis važiuoja nepakankamai greitai.   

Modernūs „automatai“ tokiomis sąlygomis padeda judėti kur kas racionaliau ir greičiau“, – įspūdžiais dalijosi R. Gabartas.

Galutiniai dinamiškumo testo rezultatai sugriovė išankstines prognozes ir paliko erdvės spekuliacijoms, kaip būtų atrodžiusi galutinė „Automobilių startuolių“ rikiuotė, jei į Kačerginę būtų pavykę atsigabenti prabangųjį E klasės „Mercedes-Benz“ kupė ir išsišokėlį „Kia Stinger“.

Pastarasis iki 100 km/val. teoriškai sugeba įsibėgėti per 4,9 sek, tačiau ar taip yra iš tiesų,  bus galima patikrinti tik „Metų automobilio“ stovykloje Druskininkuose.

Bandymo rezultatai bus paskelbti gruodžio 2-ąją vyksiančios iškilmingos ceremonijos apdovanojimų ceremonijos metu.

„Kia Stinger“, 370, 4,9;

E klasės „Mercedes-Benz“ kupė, 333, 5,3;

5 serijos BMW, 265, 5,4;

„Alfa Romeo Stelvio“, 280, 5,7;

BMW X3, 264, 5,8;

6 serijos BMW „Gran Turismo“, 265, 6;

„Hyundai i30 N“, 275, 6,1;

„Range Rover Velar“, 300, 6,5;

„Opel Insignia“, 250, 7,3;

„Mini Countryman“, 190, 7,4;

„Volkswagen Arteon“, 190, 7,7;

„Audi Q5“, 190, 7,9.