Ir tai pastebima ne jau kelintą kartą iš eilės. Prekyba automobiliais šalyje auga geometrinės progresijos tempu.
Lietuva įsuko visų Baltijos šalių automobilių rinkos variklį. Augančioje automobilių prekyboje liepos-rugsėjo mėnesiais pagerintas ne vienas rekordas. Vidutinė kaina liko stabili - 3,3 tūkst. eurų, nusileidusi iš rekordinių aukštumų, kilusių po euro įvedimo.
Tačiau ima aiškėti ir ne tokių optimistinių ženklų. Į Lietuvą suplūdo rekordinis kiekis itin senų automobilių, kurių kaina nesileidžia žemiau vidurkio, o naujų automobilių reeksportas pakilo net iki 21 proc. - toks jis buvo tik gilaus sunkmečio laiku 2009-aisiais.
Laukia rekordiniai metai
Skelbimų portalo autoplius.lt plėtros vadovo Mato Buzelio teigimu, šį ketvirtį vairuotojai pirko dar daugiau automobilių, nei prieš pat krizės pradžią 2008-aisiais, ir daugiau nei prieš euro įvedimą 2014-aisiais.
„Per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje užregistruota 116 tūkst. lengvųjų automobilių sandorių. Tai – 9,4 proc. geresnis rezultatas nei tokiu pat metu pernai“, – tvirtino automobilių rinkos ekspertas M.Buzelis.
Lietuvos automobilių rinka šiemet augo itin dinamiškai ir artimiausiu metu tai keistis neturėtų. „Po trijų ketvirčių fiksuojame geresnius rezultatus nei po visų 2010-ųjų metų. 2017-uosius turėtume užbaigti su daugiau nei 400 tūkst. automobilių sandorių, o tai reiškia, kad maždaug kas septintas Lietuvos gyventojas per šiuos metus bus pakeitęs naudotą arba įsigijęs naują automobilį“, – sakė M. Buzelis.
Anot specialisto, augo visų tipų sandorių skaičius. Lietuviai pirko daugiau automobilių ne tik vidinėje Lietuvos rinkoje, bet ir įvežė daugiau transporto priemonių iš užsienio. Tuo tarpu naujų automobilių prekyba pasiekė naujas aukštumas – per šių metų liepos-rugsėjo mėnesius šalyje parduota 7,2 tūkst. naujų modelių.
Renkasi senus automobilius iš užsienio
„Vidinėje rinkoje įvyko apie 70 tūkst. sandorių – 5,6 proc. daugiau nei trečiąjį praeitų metų ketvirtį. Iš užsienio pastoviai registracijai į Lietuvą įvežtų transporto priemonių srautas padidėjo 13,7 proc., o naujų automobilių pardavimai per metus šoktelėjo net 28,9 proc. ir iki pavyzdingo Estijos rezultato pritrūko tik 100 vnt.“, – pažymėjo M.Buzelis.
Jo teigimu, vidinėje rinkoje prekyba augo lėčiau nei iš užsienio įvežtų transporto priemonių sandoriai, todėl galima daryti prielaidą, jog vairuotojai vis dažniau automobilio dairosi kitose šalyse.
„Vairuotojai tokį pasirinkimą motyvuoja didesne pasiūla arba sakydami, jog automobilių savininkai savo transporto priemonėmis Lietuvoje rūpinasi atmestinai. Tačiau pastarasis argumentas dažnu atveju gali būti vadinamas tipišku stereotipu“, – pridūrė M.Buzelis.
Visgi Lietuvos teritoriją dažniausiai pasiekia tos transporto priemonės, kurios užsienio rinkose yra nebepageidaujamos. Dažniausiai tai senesni, iš Vakarų Europos įvežti dyzeliniais degalais varomi automobiliai.
„Net 62,4 proc. iš visų į Lietuvą pastoviai registracijai įvežamų automobilių yra senesni nei 11 metų. Nerimą kelia tai, kad jų rinkos dalis kiekvieną ketvirtį paauga bent keliais procentiniais punktais. Tuo tarpu skirstant iš užsienio įvežamus automobilius pagal degalų tipą, pastebime, jog 3 iš 4 transporto priemonių yra dyzelinės.
Visa tai sudaro įspūdį, kad Lietuva yra Vakarų Europos automobilių parko valytoja“, – komentavo M.Buzelis.
Naujas – „Toyota“, naudotas – „Volkswagen“
Tarp įdomesnių Lietuvos automobilių rinkos tendencijų yra ir padidėjęs naujų transporto priemonių reeksportas. Anot M.Buzelio, jau buvo įprasta matyti, kad per trijų mėnesių laikotarpį vidutiniškai buvo išregistruojama apie 1000 automobilių, tačiau antrojo ketvirčio reeksporto duomenys išjudino šią, seniai nusistovėjusią tvarką.
„Šių metų balandžio-birželio mėnesiais reeksportuotų automobilių dalis nuo 17 proc. paaugo iki 21 proc. – tokią didelę reeksporto dalį fiksavome tik 2009 metais“, – tvirtina M.Buzelis.
„Tačiau įvardinti konkrečias padidėjusio naujų automobilių reeksporto priežastis sunku. Lietuvoje yra keli atstovai, kurie didžiąją daugumą savo automobilių išveža į užsienį ir tikėtina, kad reeksporto apimtis didina tik dėl abipusės naudos.“
Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos vairuotojai, neskaitant gausiai reeksportuojamų „Fiat“, dažniausiai pirko naujus „Toyota“ markės automobilius, o anksčiau akivaizdžiai pirmavę „Volkswagen“ tenkinosi antra vieta.
Tačiau VW be konkurencijos pirmavo tarp populiariausių vidinėje rinkoje parduotų bei iš užsienio įvežamų automobilių.
Anot M.Buzelio, tarp geidžiamiausių naudotų automobilių labiausiai augo susidomėjimas prestižiniais BMW markės automobiliais, o šios tendencijos atsispindi ir skelbimų portale.
Vidutinė naudoto automobilio kaina neturėtų kisti
Autoplius.lt duomenimis trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje užfiksuota vidutinė naudoto automobilio kaina siekė 3,3 tūkst. eurų, o didėti jai neleido du faktoriai.
Tai – Lietuvos vairuotojų konservatyvumas arba prisirišimas prie tam tikro tipo automobilių ir didėjančios transporto priemonių draudimo kainos.
„Jau trečią ketvirtį iš eilės vidutinė naudoto automobilio kaina nesikeičia. Dėl to kalta didelė senų transporto priemonių koncentracija, tačiau reikia įvertinti ir augančias draudimo kainas. Natūralu, kad transporto priemonės pasirinkimą labiausiai apriboja finansai.
Brangstantis draudimas verčia atsisakyti brangesnių automobilių, o tai užkerta kelią daugiau kainuojančių mašinų pirkimui. Išlaidas kruopščiai skaičiuojantys vairuotojai rinksis pigesnius ir senesnius automobilius“, – pridūrė M.Buzelis.
