Norint susitvarkyti reikiamus dokumentus ir netapti įstatymų pažeidėju reikia nueiti kryžiaus kelius.
Tačiau prieš vagis keturračių šeimininkai jaučiasi bejėgiai.
Vairuotojai pastebėjo, kad galingųjų keturračių motociklų dažnai galima išvysti miškuose ar laukymėse, bet gatvėse jie faktiškai niekada nepasirodo.
Tam yra viena priežastis – dauguma Lietuvoje esančių keturračių yra neregistruoti.
Įregistruoti praktiškai neįmanoma
Neregistruotos transporto priemonės vairuoti negalima net ir turint reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, bet įregistruoti galingesnio nei 15 kW varikliu varomo keturračio faktiškai neįmanoma.
Taip yra dėl vieno sunkiai įgyvendinamo reikalavimo. Nuo 2013-ųjų į Lietuvą atgabenti galingieji keturračiai turi pereiti techninę ekspertizę. Teigiamą įvertinimą jie gauna tik tuo atveju, jei turi diferencialą, kaip automobiliai.
Tačiau beveik visi keturračiai gaminami su paprastesne, blokuota galine ašimi, kurios perdaryti pagal ekspertizės reikalavimus faktiškai neįmanoma.
Kaip aiškino transporto priemonių ekspertizes atliekančios įmonės Transporto studijos ekspertas Simonas Lipskis, registruojant mažesnės nei 15 kW galios keturračius, atitinkančius L6e ir L7e klasių reikalavimus, paprastai problemų nekyla.
Erdvės interpretacijoms nėra
Sunkumai prasideda norint įregistruoti galingesnius keturračius.
„Galinguoju keturračiu laikomas galingesnį nei 15 kW galios variklį turintis keturratis. Jo nereglamentuoja bendroji tvarka, tai grynai lietuviška sąvoka. Esminė problema – norint jį registruoti, reikia individualios techninės ekspertizės, – aiškino pašnekovas. – Smulkesni dalykai, tokie kaip žibintai, lengvai pakeičiami, bet aktualiausia šiuo atveju diferencialas, leidžiantis ratams suktis skirtingu greičiu.
Paprastai keturračiai turi vientisą galinę ašį, ant kurios uždėta grandinė, ir ekspertai jų negali įvertinti teigiamai.“
S.Lipskis pabrėžė, kad technines ekspertizes atliekantys darbuotojai neturi teisės keisti sprendimų savo nuožiūra. Net jei į Lietuvą atgabentas keturratis jau buvo registruotas kitoje valstybėje, mūsų šalyje jis gali gauti teigiamą ekspertų išvadą tik jei atitinka tiksliai apibrėžtus reikalavimus.
Jo teigimu, ekspertai nekvestionuoja techninių reikalavimų pagrįstumo ir patarė keturračių entuziastams, klubams patiems kreiptis į Valstybinę kelių transporto inspekciją ir inicijuoti teisės aktų pakeitimus, jei, jų manymu, reikalavimai yra pernelyg griežti.
Beginkliai prieš vagis
Kol Lietuvoje nebuvo įvesta galingųjų keturračių sąvoka, tokios transporto priemonės būdavo registruojamos kaip traktoriai.
Bet dabar, kai daugumos keturračių faktiškai nebeįmanoma registruoti apskritai, entuziastams telieka rizikuoti.
Ilgametis keturračių motociklų entuziastas Algirdas Mosekonis neslėpė, kad tokių transporto priemonių savininkai iš esmės bejėgiai prieš vagis, nes keturračius ilgapirščiai labai mėgsta, o surasti neregistruotą daiktą faktiškai neįmanoma.
„Prekiauti galima, registruoti – ne. Tai neteisinga“, – pabrėžė jis.
Važinėti neregistruotais keturračiais kitur nei uždarose trasose taip pat negalima, tačiau dalis vairuotojų rizikuoja, nors už tai numatyta 60–120 eurų siekianti bauda ir teisės vairuoti atėmimas 1–3 mėn.
Be to, keturračių vairuotojams būtina turėti A kategorijos pažymėjimą, kitaip gresia bauda už vairavimą be teisės, siekianti 300–450 eurų. Tai galioja važinėjantis visais bendro naudojimo keliais, įskaitant miškų keliukus.
Ne drausti, o mokyti
A.Mosekonio manymu, būtina rasti sprendimą, kad keturračių vairuotojai nebūtų priversti pažeidinėti įstatymų.
Pasak jo, registruoti visus galinguosius keturračius kaip traktorius būtų geriausias sprendimas, nes tokiu atveju būtų tvarkomas jų registras, o vairuotojai neturėtų drebėti vos išvažiavę už savo kiemo ribų.
Motociklininko manymu, tai padėtų ir šviesti vairuotojus bei užtikrinti eismo saugumą.
„Greitkeliais traktoriai negali važinėti, todėl keturračiai ten nepasirodytų. Keturratis, važiuojant apie 100 km/val. greičiu, ima darytis nestabilus, jis ne tam skirtas. Paprastai jais važinėjama siaurais keliukais.
Pastarieji įvykiai, kaip Jonavoje, kur žuvo du žmonės, parodė, kad būtų labai gerai, jei keturračių vairuotojams būtų įvesti specialūs mokymai, kaip juos valdyti, kaip stabdyti, kaip įveikti kliūtį.
Nelogiška keturratį priskirti prie motociklų, nes jis valdomas visiškai kitaip, bet prie automobilių jie taip pat netinka“, – siūlė patyręs vairuotojas.
Pavyko dviems
Kiek daug keturračių Lietuvoje egzistuoja šešėlyje, atskleidžia VĮ „Regitra“ duomenys - 2017 m. gegužės 24 d. duomenimis Kelių transporto priemonių registre iš viso buvo įregistruoti vos du galingieji keturračiai.
Įstatyme nustatyta, kad galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm3.
Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.
Tuo tarpu mažesnės galios keturračių, priskiriamų L7e klasei, Lietuvoje gerokai daugiau. Naujausiais duomenimis, registre yra įregistruota 1061 L7e klasės keturratis.
Teisiškai apibrėžta, kad L7e – tai keturratė transporto priemonė, kurios nepakrautos transporto priemonės masė ne didesnė kaip 400 kg arba 550 kg, jeigu ji skirta kroviniams vežti (be baterijų, jei tai elektromobilis), ir variklio galingumas ne didesnis kaip 15 kW).
Kaip patvirtino „Regitros“ atstovė Laimutė Užupė, L7e ar L6e klasės transporto priemonės registruojamos įprasta tvarka, o problemos kyla dėl bekelei skirtų galingųjų keturračių, įvežtų iš JAV ar Europos šalių. Jų techninės charakteristikos paprastai neatitinka teisinių reikalavimų, tad jie lieka neregistruoti.
„Regitros“ specialistai pastebi, kad kitose Europos šalyse bekelei skirtos transporto priemonės paprastai registruojamos kaip traktoriai (pagal dabartinį ES klasifikavimą tai T3 kategorijos transporto priemonės).
