Per tris mėnesius lietuviai automobiliams išleido net 427 mln. eurų, bet 31 proc. šios sumos sudarė už naujus automobilius sumokėti pinigai.
Didėjo visų tipų automobilių sandorių
Lietuva automobilių šalimi vadinama ne veltui. Remiantis valstybės įmonės „Regitra“ bei automobilių rinkos tyrimų bendrovės „AutoTyrimai“ duomenimis, šalies vidinėje rinkoje per pirmąjį šių metų ketvirtį įvyko 58,6 tūkst. naudotų automobilių sandorių – 6,3 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Gerokai stipriau augo prekyba naujais automobiliais – per pirmuosius tris šių metų mėnesius šalyje užregistruota 6,2 tūkst. naujų transporto priemonių – beveik penktadaliu daugiau nei 2016-ųjų 1-ąjį ketvirtį.
Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis teigia, kad prekybos automobiliais pagyvėjimą geriausiai atspindi iš užsienio įvežtų automobilių pastoviai registracijai statistika.
„Per pirmuosius tris šių metų mėnesius į Lietuvą buvo įvežta net 31,6 tūkst. naudotų automobilių pirmai registracijai. Po stabilios 2016-ųjų pradžios, didelis 23,5 proc. prieaugis yra puikios žinios“, – tvirtina automobilių rinkos ekspertas.
Anot M.Buzelio, kiekvienų metų pradžioje automobilių rinkoje jaučiamas sujudimas, tačiau šiemetiniai rezultatai nuteikia labai optimistiškai.
Ką reiškia sumažėjusi kaina?
Jis akcentavo, kad šių metų pradžioje vidutinė naudoto automobilio kaina pasiekė seniai regėtas žemumas.
„Stebėjome, kaip po euro įvedimo kainos šoktelėjo į viršų. Banguoti 2015 metai sujaukė visas prognozes ir nustatyti, kaip vidutinė kaina keisis buvo sunku. Tačiau jau 2016 metais užfiksavome stabilumo ženklus, o šių metų pradžioje vidutinė naudoto automobilio kaina sugrįžo į kelių metų senumo lygį – vos 3,3 tūkst. eurų, kai lygiai prieš metus ji siekė 13,2 proc. daugiau arba tiesiog 3,7 tūkst. eurų“, – nestabilią pastarųjų kelių metų vidutinės kainos dinamiką komentuoja Matas Buzelis.
Tačiau automobiliai Lietuvoje atpigo ne todėl, kad pardavėjai būtų pagalvoję apie lėčiau kylančias algas.
To priežastimi tapo didelis senesnių transporto priemonių sandorių skaičius – negalėdami išleisti daugiau vairuotojai perka vis senesnius ir prastesnius automobilius.
Be to, didėjantys naujų automobilių pardavimai tik išryškina didėjančią atskirtį tarp pasiturinčių ir sunkiau gyvenančių.
Fiksuojama, kad populiariausia į Lietuvą bei Latviją įvežtų automobilių amžiaus grupė yra 11-15 metų, o 16-20 metų senumo transporto priemones Lietuvos vairuotojai taip pat perka noriai. Tai reiškia, kad rinka prisipildė senesniais automobiliais ir būtent dėl to mažėja kainos vidurkis.
Suprasti, kodėl lietuviai renkasi senesnes transporto priemones, anot M.Buzelio, nesunku. Tokio tipo automobiliai parduodami greičiau, ypač kai Vakarų Europos regiono vairuotojai skuba jais atsikratyti.
„Odometro rodmenims perkopus kelis šimtus tūkstančių kilometrų automobilio patikimumas krenta drastiškai ir senesni arba daugiau nuriedėję modeliai užsieniečiams, transporto priemonės savininkams tampa nepatrauklūs. Tuo tarpu Lietuvos automobilių verslininkai iš sėkmingai pelnosi, perparduodami transporto priemones čia, kur iš Vokietijos ar Šveicarijos atvežti automobiliai vertinami palankiau“, – priduria ekspertas.
Populiariausių automobilių sąrašuose „Volkswagen“ ir „Toyota“ varžytuvės
Įdomu tai, kad prieš metus puikiai pasirodžiusi „Toyota“ markė statosi vis tvirtesnius pamatus tarp Lietuvos vairuotojų. Naujų automobilių populiarumo lentelėje šis prekinis ženklas, kaip ir tuo pačiu metu pernai nukonkuravo lietuvių pamėgtą, tautos automobilių gamintoja tituluojamą „Volkswagen“ markę.
„Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje buvo užregistruota 535 nauji „Volkswagen“ modeliai. Nors ir šios markės automobiliai, palyginti su 2016-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, patyrė 32,8 proc. šuolį, „Toyota“ prekinio ženklo vokiečiams aplenkti nepavyko. Japoniškų „Toyota“ pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje užregistruota 589“, – komentavo pašnekovas.
Tačiau, anot jo, pagal iš užsienio įvežamų automobilių pastoviai registracijai statistiką, tarp naudotų transporto priemonių „Volkswagen“ išlaiko didesnę nei dvigubą persvarą prieš savo japoniškuosius konkurentus. Kita vertus, vis daugiau automobilių į šalį atrieda varomi alternatyviais degalais – sparčiai populiarėja hibridinės platformos.
„Iš visų iš užsienio įvežtų automobilių 4,3 proc. buvo su alternatyviais degalais varomais varikliais. Latvijoje ir Estijoje tokio tipo įvežtų transporto priemonių dalys atitinkamai siekė 2,8 ir 1,6 proc.“, - teigia M.Buzelis.
„Vakarietiška kryptis ir švarumo link vedančios tendencijos leidžia daryti prielaidą, kad keičiasi vairuotojų požiūris į automobilius. Vis dažniau skaičiuojamos ne tik degalų sąnaudos, bet ir eksploatacinės išlaidos, kruopščiau apskaičiuojama nuvažiuoto kilometro kaina.“
Kartu su požiūriu turėtų keistis ir pats automobilių parkas – mažėti dyzelinių automobilių dalis bei didėti transporto priemonių amžiaus vidurkis. Tačiau tai, pasak M.Buzelio, yra ilgalaikiai pokyčiai, kurių Lietuvos automobilių rinkoje akimirksniu nepamatysime.
