Tačiau tikrai norimų automobilių lietuviai nebegali įpirkti.
Anot autoplius.lt plėtros vadovo Mato Buzelio, paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinė naudoto automobilio kaina nusistovėjo ties 3,6 tūkst. eurų riba.
Tai šiek tiek mažiau nei 2015-ųjų pirmąjį ketvirtį buvusi 3,8 tūkst. eurų, tačiau tokia kaina vis tiek didesnė, nei per metus į rankas gauna už minimalų atlyginimą dirbantys lietuviai.
Be to, sumažėjusi suma nereiškia pigimo. Priešingai, lietuviai vis dažniau dairosi į itin senus, 16–20 metų senumo, automobilius.
Jų pardavimas paskutinį 2016-ųjų ketvirtį išaugo 6,3 proc., o tarp visų naujai į Lietuvą įvežtų naudotų automobilių jie sudarė 13,8 proc.
Brangūs naudoti automobiliai verčia galvoti apie naujus
Daugiau uždirbantys vairuotojai taip pat nusigręžia nuo naudotų automobilių.
„Savo trečiosios serijos BMW pirkau prieš septynerius metus. Pasirinkau 8 metų senumo E46 modelį už 17 tūkst. litų, nors labai norėjau naujesnės laidos, E90 modelio. Bet tada jie buvo per brangūs.
Puikiai pamenu, kad žiūrėjau į Kauno turguje stovintį penkerių metų senumo automobilį, kuris kainavo 35 tūkst. litų, ir galvojau, kad ateityje, kai jie atpigs, būtinai pirksiu tokį. Bet dabar jie nedaug teatpigę, 12 metų BMW kainuoja 6˜–7 tūkst. eurų, o geresni, naujesni variantai – ir tuos pačius 10 tūkst. eurų.
O penkerių metų trečioji serija apskritai brangesnė už naujus paprastesnių markių modelius. Tikrai galvoju pirkti naują automobilį, nes mokėti tokius pinigus už naudotą su neaiškia istorija – nesąmonė“, – sakė automobilio ieškanti vilnietė Erika.
Besikeičiantį vairuotojų požiūrį išduoda ir augantys naujų automobilių pardavimai.
„Praėjusių metų sausį fiksavome, kad stabilizuojasi kainos, o automobilių sandorių skaičius grįžta į puikų 2014-ųjų lygį.
Visus metus stebėjome, kaip Lietuvos automobilių rinkoje auga tiek naudotų, tiek įvežtų iš užsienio, tiek naujų transporto priemonių pardavimas. Pastarųjų, beje, labiausiai – net 19 proc., lyginant su 2015-ųjų rezultatais“, – teigė M.Buzelis.
Įdomu, kad vis didesnė privačių asmenų dalis pajėgia įsigyti naują transporto priemonę.
Autoplius.lt „Barometro“ duomenimis, privatūs pirkėjai pernai įsigijo 22,6 proc. visų naujų lengvųjų automobilių, o tai – 3,2 proc. punktais geresnis rezultatas nei 2015-aisiais.
Tačiau pavyzdingoji Estija vis dar verčia pavydėti – akivaizdžiai didesniu vidutiniu darbo užmokesčiu pasižyminčioje šalyje privatūs asmenys 2016 metais įsigijo net 36,3 proc. visų naujų automobilių.
Per visus 2016 metus Lietuvoje įvyko 390,8 tūkst. lengvųjų automobilių sandorių – iki rekordinių 2014-ųjų pritrūko kiek mažiau nei 2 tūkst. sandorių. 2015-aisiais visų sandorių skaičius siekė 364,9 tūkst.
Lietuva – senų automobilių šalis
Automobilių rinkos ekspertas pabrėžia, kad Lietuva ne veltui vadinama automobilių verslininkų šalimi. Suaktyvėjęs iš užsienio įvežtų automobilių pardavimas Lietuvoje buvo labiausiai matomas iš visų Baltijos šalių. Čia jų dalis didėjo 6,7 proc. – iki 123,4 tūkst. vnt.
Latvijoje ir Estijoje iš užsienio įvežtų automobilių rinka traukėsi atitinkamai 10,9 ir 2,7 proc. Į Latviją per visus 2016-uosius pirmąkart registruoti įvežta 46,6 tūkst. automobilių.
Įvežtų į Lietuvą transporto priemonių analizė parodė, kad šalį ir toliau nestabdomai pildo seni automobiliai. Per visus 2016 metus šalyje užregistruota apie 70 tūkst. 11 metų arba senesnių automobilių – jie sudarė apie 5,2 proc. viso Lietuvos automobilių parko.
M.Buzelis pabrėžė, jog tai – viena pagrindinių seno automobilių parko problemos priežasčių. „Iš visų įvežtų lengvųjų automobilių senesnės nei 11 metų transporto priemonės sudarė net 56,7 proc. dalį.
Todėl nereikia stebėtis, kad vidutinis naudoto automobilio amžius Lietuvoje siekia apie 15 metų,“ – neatsinaujinančio automobilių parko problemą įvardijo M.Buzelis.
Visų Europos Sąjungos šalių automobilių parkų amžiaus vidurkis – apie 9–10 metų ir kasmet pasensta maždaug 2–3 mėnesiais.
Specialistas pridūrė, kad net 77,8 proc. visų įvežtų automobilių yra su dyzeliniais varikliais. Tai neprideda Lietuvai garbės, nes būtent šiais degalais varomi automobiliai daugiau teršia aplinką.
2017-aisiais rinka augs mažiau
2017 metais autoplius.lt plėtros vadovas prognozuoja augimą, tačiau pataria nesitikėti tokio sandorių gausėjimo, koks užfiksuotas tarp 2015-ųjų ir 2016-ųjų.
„Anot ekonomistų, Lietuvoje šiais metais maždaug 10 proc. turėtų brangti degalai. Automobilių rinkai tai nieko gera nežada – tiek viduje įvyksiančių, tiek iš užsienio įvežtų automobilių sandorių skaičius gali išlikti stabilus – akivaizdaus augimo tikėtis nereikėtų.
Naujų automobilių pardavimams degalų kainoms daro truputį mažiau įtakos, todėl įvertinus kelerių pastarųjų metų statistiką būtų galima prognozuoti, kad šių metų pabaigoje priartėsime prie 25 tūkst. naujų automobilių sandorių“, – tvirtino M.Buzelis.
Jo manymu, naujai išrinkta valdžia taip pat turėtų rimtai prisėsti prie kuris laikas brandinamo automobilių apmokestinimo klausimo. Jis turėtų būti grindžiamas taršos emisija, tačiau specialistas pabrėžia, kad svarbiausia – tinkamai suprojektuoti patį mokesčio modelį.
Tam būtina atsižvelgti ir į geruosius kitų šalių pavyzdžius, ir į skirtingas Lietuvos socialines grupes. Savaime suprantama, kad naujų mokesčių Lietuvos vairuotojai nelaukia, tačiau tik taip gali būti surenkamos lėšos, kurias būtų galima panaudoti šalies kelių infrastruktūrai gerinti.
