Automobilių kainos šiurpina vairuotojus: už mašiną – metų alga

Šiuo metu vidutinė Lietuvoje parduoto automobilio kaina pakilusi net iki 3,8 tūkst. eurų – minimalų atlyginimą gaunantis žmogus tiek ar dar mažiau uždirba per metus (minimali 350 eur. alga „į rankas“ siekia 296-318,5 eur).

Autoplius.lt duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu 2015 metų ketvirčiu, naudotų automobilių vidutinės kainos šalyje nemažėjo. Vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje sausio–kovo mėnesiais siekė 3,8 tūkst. eurų.

„Praėjus metams po euro įvedimo, automobilių kainos stabilizuojasi. Su euro atėjimu prasidėjęs nevaldomas kainų augimas sustojo, nebėra jokių priežasčių, dėl ko reikėtų didinti kainas. Pirkėjai apsiprato su nauja valiuta, be to, jie pastebi, kada kaina paprasčiausiai kilstelėta, ir drąsiai derasi, stengdamiesi ją sumažinti“, – sakė autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis.

Lyginant šių metų sausį–kovą fiksuotas automobilių kainas su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pastebima, kad naudoti automobiliai per metus pabrango 10,8 proc., arba apie 400 eurų.

Naujų automobilių kainos per metus pakilo 2,4 proc. ir šiandien vidutiniškai siekia 21,3 tūkst. eurų.

Šių metų sausio–kovo mėnesiais, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šalyje didėjo visų amžiaus grupių automobilių kainos. Didžiausią procentinį kainų šuolį fiksavo patys seniausi, per 21 metų amžiaus automobiliai.

Per metus jie pabrango nuo 664 iki 833 eurų, t.y. 25,5 proc. Vertinant pinigine išraiška, labiausiai – tūkstančiu eurų – ūgtelėjo 1–5 metų amžiaus automobilių kainos. Jie pabrango nuo 11,1 tūkst. iki 12,1 tūkst. eurų.

86 tūkst. – tiek automobilių buvo parduota per pirmuosius tris šių metų mėnesius. Tai net 6,3 tūkst. automobilių daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Bene labiausiai rinką pagyvino naujų automobilių pardavimai – iš viso buvo sudaryta 5,3 tūkst. tokių sandorių, t.y. net penktadaliu daugiau nei prieš metus, rodo autoplius.lt, valstybės įmonės „Regitra“ ir „AutoTyrimai“ duomenys.

„Rinkos rezultatai nuteikia optimistiškai. Žymiai padidėję naujų automobilių pardavimai teigiamai paveikė ir naujų bei naujai įvežtų naudotų automobilių santykį.

2016 m. I ketvirtį vienam naujam parduotam automobiliui teko 4,9 importuoto, tuo tarpu prieš metus šis santykis buvo 1 ir 5,9“, – teigė M.Buzelis.

Pasak lengvųjų automobilių rinkos eksperto, nors bendras sandorių skaičius bei naujų automobilių pardavimai auga, iki 2008 metų I ketvirčio rodiklių, kuriuos galima pavadinti Lietuvos automobilių rinkos aukso amžiumi, dar labai toli. Tuomet per tris mėnesius buvo sudaryta beveik 95 tūkst. sandorių, o naujų automobilių parduota beveik 2,6 tūkst. daugiau nei šiemet.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį įregistruota 25,6 tūkst. naujai įvežtų naudotų transporto priemonių, t.y. 0,92 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Labiausiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šių metų sausio–kovo mėnesiais padidėjo 16–20 metų amžiaus naujai įvežtų automobilių dalis. Šio amžiaus automobiliai I ketvirtį Lietuvoje sudarė 14,6 proc. visų naujai įvežtų automobilių – 3,7 tūkst. vnt. Didžiausią rinkos dalį – 41,9 proc. – užėmė 11–15 metų amžiaus automobiliai. Šio amžiaus grupės automobilių į šalį įvežta 10,7 tūkst.

Per metus pastebimai padaugėjo sandorių šalies viduje. Šių metų sausio–kovo mėnesiais sudaryta 55,1 tūkst. šalyje įregistruotų automobilių sandorių, t.y. 10,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Geriausiai parduodamų naujai įvežtų naudotų automobilių rinkoje – nežymūs pokyčiai. Per pirmąjį 2016 m. ketvirtį Lietuvoje populiariausių „Volkswagen“ markės automobilių parduota 9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu – 4995 vnt. Šios markės transporto priemonių mažiau parduota ir Latvijoje bei Estijoje.

„Volkswagen“ pardavimai pirmąjį ketvirtį pastebimai krito, tačiau to nevertėtų sieti su pernai rugsėjį automobilių pramonę sudrebinusiu „Dieselgate“ skandalu.

Rinkoje neužfiksavome nei tokių automobilių pasiūlos mažėjimo, nei akivaizdaus kainų kritimo. Tikėtina, kad vairuotojai tiesiog siekia įsigyti prabangesnės markės automobilius“, – teigė pašnekovas.

Sumažėję pardavimai nesutrukdė „Volkswagen“ išlaikyti lyderio pozicijos geriausiai parduodamų naudotų automobilių penketuke. Antroje ir trečioje vietoje, kaip ir pernai tuo pačiu metu, išliko „Opel“ (3908 vnt.) ir „Audi“ (3027 vnt.).

Naudotų automobilių modelių viršūnėje karaliauja „Volkswagen Passat“, nors šių metų sausio–kovo mėnesiais jų buvo parduota 11,4 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, iš viso 1728 vnt. Sumažėjo ir „Volkswagen Gold/Rabbit“ pardavimai.

Pirmąjį šių metų ketvirtį jų parduota 1002 vnt., t.y. 106 vnt. mažiau nei prieš metus. Iš dešimtuke esančių automobilių pardavimus labiausiai padidino „Audi A4“ (iš viso parduota 1197 vnt.) ir „BMW 3-series“ (857 vnt.).

Geriausiai parduodamų naujų automobilių penketuke – didesni pokyčiai nei naudotų modelių sąraše.

Prieš metus pirmavę „Škoda“ markės automobiliai nukrito į ketvirtąją vietą ir lyderio poziciją užleido italų „Fiat“ automobiliams. Pastarųjų parduota 923 vnt. – 44,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tiesa, didžioji dalis itališkų automobilių neužsibūna Lietuvoje.

Antroje vietoje su 4,4 proc. augimu atsidūrė „Volkswagen“ (589 vnt.), trečioje vietoje japoniškieji „Toyota“ automobiliai (535 vnt.).

Pasak M.Buzelio, geriausiai parduodamų naujų automobilių modelių dešimtuko viršūnėje per pirmuosius šių metų mėnesius didelių staigmenų neįvyko. Pirmoje vietoje, kaip ir pernai tuo pačiu metu, „Fiat 500“ automobiliai. Jų buvo nupirkta 449 vnt.

Antroje dešimtuko vietoje atsidūrė giminingi „Fiat 500X“ (235 vnt.). Visgi ne paslaptis, kad dalis naujų lengvųjų šios markės automobilių reeksportuojama.

Trečioje vietoje išsilaikė „Nissan Qashqai“ (222 vnt.). Labiausiai krito „Škoda Octavia“ pardavimai – jų per pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo net 45,1 proc.

„Lyginant šių ir praėjusių metų pirmųjų mėnesių duomenis, matyti, kad vis daugiau naujų automobilių Lietuvoje įsigyja privatūs asmenys. Sausio–kovo mėnesiais Lietuva pagal privačių asmenų nuperkamų automobilių skaičių aplenkė kaimynę Latviją. Privatūs asmenys mūsų šalyje įsigijo 1,2 tūkst., arba 22,8 proc., naujų automobilių“, – situaciją komentavo M.Buzelis. Tiesa, į šį skaičių neįtraukti lizingu automobilius pirkę vairuotojai.

Optimistinės nuotaikos automobilių rinką lydi ne tik dėl augančių sandorių skaičiaus, vis daugiau nuperkamų naujų automobilių bei didėjančios privačių pirkėjų dalies, tačiau ir dėl skaidresnės prekybos. M.Buzelio teigimu, automobilio nuvažiuoti kilometrai skelbimuose vis dažniau nurodomi panašesni į tikrąją jo ridą.

Vos per mėnesį skelbimų portale buvo įdėta apie 4 tūkst. skelbimų, kuriuose nurodyta, jog automobilis nuvažiavo daugiau nei 250 tūkst. kilometrų. Prieš metus skelbimų, kuriuose automobilio rida viršijo 250 tūkst. kilometrų, tebuvo vos 2 tūkst.

„Dėl pernai Seime užregistruotos Baudžiamojo kodekso pataisos, pagal kurią baudžiama už ridos klastojimą, naudotų automobilių skelbimų skaičius su nurodyta didesne nei 250 tūkst. km rida padidėjo net 42,8 proc. Akivaizdu, kad automobiliai parduodami atviresnėmis kortomis – kur kas mažiau pardavėjų linkę atsukinėti automobilių ridas“, – teigė automobilių rinkos ekspertas.