Iki tol visi šio konkurso dalyviai, pretenduojantys į geriausiojo komercinio automobilio titulą, bus demonstruojami atskirame paviljone, kur juos įdėmiau apžiūrėti galės ne tik šių parodų lankytojai, bet ir potencialūs pirkėjai.
Svyruojanti transporto rinka
Kokią vietą šalies ūkyje užima komercinis transportas, kokia jo paklausos dinamika ir ateities perspektyvos? Mintimis apie tai konkurso spaudos centras, viešųjų ryšių agentūra „Visus Bonus“ paprašė pasidalinti Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinį direktorių Roką Knyvą.
„Pastaraisiais metais N1 kategorijos automobilių pardavimai gana nuosekliai auga, nors pati augimo dinamika nėra labai tolygi“, – pripažįsta R. Knyva.
2013 metais fiksuotas 14,1 proc. prieaugis, o 2014 metais augimas sumenko iki 9,1 proc. Tuomet buvo įregistruota beveik du tūkstančiai, tiksliau – 1989 vnt. – naujų N1 kategorijos transporto priemonių.
Tačiau jau 2015 m. rinka vėl stipriau ūgtelėjo ir beveik penktadaliu išaugęs registracijų skaičius pasiekė 2367 automobilių.
„Kadangi patys skaičiai, lyginant su lengvaisiais asmeninės paskirties automobiliais, mažesni, metiniuose rezultatuose labiau pasireiškia didesnio mąsto pirkimų efektas, – sako R. Knyva. –
Tarp populiariausių komercinių automobilių gamintojų šalies rinkoje – „Volkswagen“, „Renault“, „Fiat“ ir „Ford“ modeliai, o su jais gana sėkmingai atskirose kategorijose konkuruoja „Toyota“, „Citroen“, „Peugeot“, „Mercedes“ bei kitos markės“.
Neseka automobilių madomis
Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinio direktoriaus nuomone, komercinio transporto įsigijimams mažiau įtakos turi automobilių mados, o gerokai daugiau įtakos turi aiškūs techniniai bei ekonominiai kriterijai.
Kita vertus, šiandieninis komercinis transportas savo techninėmis savybėmis, funkcionalumu, komfortu, dinamika dažnai nenusileidžia geriausiems asmeninių automobilių pavyzdžiams.
Didžioji komercinių automobilių pirkėjų dalis – įvairūs juridiniai asmenys bei ūkio subjektai, atskira kategorija – valstybiniai pirkimai (ministerijoms pavaldžios struktūros, dažniausiai įsigyjančios padidinto pravažumo komercinį transportą).
R. Knyvos nuomone, padidinto pravažumo bei specializuoti automobiliai turi didesnę paklausą ir žemės ūkyje, tačiau pašnekovas negalėtų išskirti šio veiklos segmento, kaip lemiančio bendrą rinkos dinamiką.
„Komercinių automobilių paklausą lemia pirmiausia ūkio subjektų veiklos poreikiai bei ekonominės galimybės, todėl tikėtina, kad ši rinka vystysis kartu su bendru šalies ūkiu, – prognozuoja R. Knyva.
– Komercinis transportas dėvisi gerokai intensyviau nei asmeninės paskirties automobiliai, vidutinis šios kategorijos transporto priemonių amžius Lietuvoje taip pat mažesnis, apie 12 metų.
Mažesnis vidutinis amžius
Dėl intensyvaus naudojimo kartu su eksploatacijos amžiaus trumpėjimu sparčiau prastėja ir šios transporto kategorijos techninė būklė. Todėl ne be reikalo komerciniam transportui numatyti dažnesni privalomi apsilankymai techninių apžiūrų centruose“.
Lietuvos autoverslininkų asociacija laikosi nuomonės, kad griežtesni reikalavimai bendrai techninei būklei, taip pat ir taršos parametrams, galėtų paskatinti investuoti į naujesnį transportą.
Tačiau pagrindiniu veiksniu neabejotinai turėtų likti ekonominis efektyvumas. Juk dažniausiai komercinis transportas – generuojanti pajamas darbo priemonė.
„Ne mažiau svarbus veiksnys – ir krovininiam transportui taikomas kelių naudotojo mokestis, kuris, mūsų manymu, turi įtakos potencialaus pirkėjo pasirinkimui tarp vienos ar kitos kategorijos transporto priemonių (N1 ar M1), tačiau vargiai ar lemia patį įsigijimo sprendimą, – tvirtina R. Knyva.
– Žinoma, rinkos paklausos žaidimai, ieškant optimalių mokestinių sprendimų, lemia kai kuriuos paradoksus – tipiškus M1 kategorijos modelius, „migruojančius“ į N1 kategoriją, bet tai jau atskira tema...“
