Naujas vaizdas Lietuvos keliuose: automobilių parkas atjaunėjo

Vis tik, padėtis akivaizdžiai keičiasi. Lietuviai ėmė ne tik pirkti daugiau naujų automobilių, bet ir pastebimai mažiau naudotų.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) duomenimis, euro įvedimas ar įtempti santykiai su Rusija neigiamos įtakos naujų asmeninės paskirties automobilių pardavimui neturėjo: per 2015 m. tokių automobilių Lietuvoje parduota beveik penktadaliu (18,2 proc.) daugiau negu 2014 m.

Sparčiau negu Lietuvoje naujų automobilių rinka augo tik keliose Europos šalyse. Vis dėlto, nepaisant augimo, Lietuva pagal naujų automobilių skaičių, tenkantį tūkstančiui šalies gyventojų, atsilieka nuo beveik visų ES valstybių.

Mažiau naujų automobilių tūkstančiui gyventojų tarp ES narių tenka tik rumunams ir bulgarams.

2015 m. Lietuvoje iš viso parduota 17 085 nauji automobiliai.

Tuo tarpu naudotų automobilių, pirmą kartą registruotų Lietuvoje, gerokai sumažėjo. Tokių pernai buvo 146 tūkst., nors dar pernai šis skaičius siekė 165,5 tūkst., o ankstesniais metais svyruodavo apie 200 tūkst.

Tai pastebimai atnaujino Lietuvos automobilių parką. Dar visai neseniai vidutinis Lietuvoje eksploatuojamų automobilių amžius siekė 16-17 metų, o įskaičiavus visus registruotus, net ir be draudimo ar techninės apžiūros, viršydavo 20 metų.

Dabar padėtis gerokai pasikeitusi.

VĮ „Regitra“ IT departamento direktorius Vytautas Jasiulevičius patvirtino, kad įtraukus automobilius, kuriems laikinai sustabdyta registracija, vidutinis automobilių parko amžius Lietuvoje siekia 15 metų, o skaičiuojant naudojamus automobilius jų amžius siekia tik 13 metų.

Dar pernai vidutinis naudojamų automobilių amžius Lietuvoje buvo 15 metų.

Lengvieji komerciniai automobiliai vidutiniškai dar naujesni, jų vidutinis amžius siekia 11 metų, bet šie automobiliai sudaro vos 4 proc. lengvųjų automobilių parko Lietuvoje.

Nevertinant reeksporto rodiklių, tarp naujų automobilių šalies vidaus rinkoje pernai populiariausi buvo „Volkswagen“ markės automobiliai – jų parduota 2903 vienetai, užimama rinkos dalis – 17,2 proc.

Pasak R. Knyvos, tai rodo, kad neseniai pasaulyje praūžusio emisijų skandalo padarinių Lietuvos rinkoje kol kas nesijaučia ir pirkėjai niekaip nebaudžia į jį įsipainiojusio vieno didžiausių pasaulio gamintojų.

Antrąją vietą rinkoje pagal naujų automobilių pardavimus Lietuvoje 2015 m. užėmė „Toyota“ (2038 vienetai), trečiąją – „Škoda“ (1949 vienetai), ketvirtąją – „Nissan“.

Visa ši ketveriukė kartu užima beveik 50 proc. naujų automobilių rinkos Lietuvoje.

„Augančius pardavimus galima vadinti savotišku ekonominiu fenomenu, kuris yra priešingas vangioms 2015 m. šalies ekonomikos tendencijoms. Euro įvedimas nepadarė jokios neigiamos įtakos, didesnio poveikio naujų automobilių pardavimams neturėjo ir įtempti verslo santykiai su Rusija“, – sakė R.Knyva.

Tuo tarpu naudotų automobilių rinka šalyje toliau traukiasi. Lyginant su 2014 m., 2015 m. naudotų automobilių šalyje buvo įregistruota 11,7 proc. mažiau.

„Norėtųsi, kad tarp aplinkybių, darančių įtaką naudotų automobilių pardavimo verslui, būtų ir griežtėjantis valstybės požiūris į šešėlinės ekonomikos užkulisius. Pernai atsirado kelios naujovės, keičiančios ar labiau reglamentuojančios verslo santykius naudotų automobilių rinkoje – privalomas eismo įvykių deklaravimas sutartyse bei pačių sutarčių privalomumas, baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą su rida ir panašiai. Galbūt šios priemonės kažkuria dalimi apribos nesąžiningą veiklą naudotų automobilių versle“, – tvirtino R. Knyva.

Atsižvelgdama į tarptautines tendencijas ir įvairius ekonomikos vystymosi faktorius, LAA naujų automobilių rinkai prognozuoja tolimesnį augimą. Pagal asociacijos prognozes, naujų lengvųjų automobilių pardavimai 2016 m. turėtų augti 10,6 proc., o lengvųjų krovininių – 5,6 proc. Bendras augimas šiuo atveju sudarys 10 proc.

„2016 metais numatomas Lietuvos ekonomikos atsigavimas, o energijos žaliavos dar kurį laiką turėtų išlikti rekordiškai žemame kainų lygyje. Be to, Europos automobilių gamintojai į rinkas žvelgia gana optimistiškai, tikėdamiesi tolimesnio jų augimo dabartiniame ekonomikos cikle.

Visa tai suteikia vilties, kad panašios augimo tendencijos išsilaikys ir tolimesnėje ateityje“, – optimistiškas prognozes pagrindžia R.Knyva.

Latvijoje ir Estijoje 2015 m. naujų automobilių pardavimo prasme buvo nevienodi. Latvijoje naujų asmeninės paskirties automobilių registracija augo dešimtadaliu (10,5 proc.), o Estija pirmąkart nuo 2009 m. jų pardavė mažiau, nei prieš metus. Tiesa, kritimas nebuvo žymus – vos 2,4 proc.

R. Knyva pažymėjo, kad Estijoje 2012-2015 m. laikotarpiu naujų automobilių per metus tūkstančiui gyventojų registruojama dvigubai daugiau negu Latvijoje ar Lietuvoje. Estijoje 2015 m. tūkstančiui gyventojų registruota 19 naujų automobilių, Latvijoje – 8,1, Lietuvoje – 6,7.

„Galima daryti išvadą, kad Estijos rinka artėja prie brandumo stadijos, kuomet augimui didesnę įtaką daro makroekonominiai šalies rodikliai. Nedidelis šalies BVP prieaugis 2015 m. atspindi bendrą šalies ūkio būseną, o tuo pačiu ir rinkos lūkesčius įsigyjant naujas transporto priemones“, – sakė jis.

Pasak pašnekovo, Lietuva, vertinant bendrame ES kontekste, pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį naujų lengvųjų automobilių skaičių atsilieka ne tik nuo Latvijos ir Estijos, bet ir nuo daugelio Europos valstybių: lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją.

„Siekiant priartėti prie ES vidurkio, Lietuvai reikia daug pastangų, orientuotų į Lietuvos ekonomikos skatinimą. Kita vertus, politikai kuo greičiau turi suvokti nevaldomo automobilių parko pasekmes ir atsakingai priimti jį reguliuojančius sprendimus. Antraip net pastoviai gerėjantys ekonomikos rodikliai ne ką tepadės“, – pabrėžė R.Knyva.

Visos ES naujų automobilių rinkoje atsigavimas po ilgalaikio smukimo tęsiasi: 2015 m. parduota 13 713 tūkst. 526 nauji asmeninės paskirties automobiliai, arba 9,3 proc. daugiau, lyginant su 2014 m. rezultatais.

„Visgi verta prisiminti, kad net su tokiu optimistiniu prieaugiu bendri ES pardavimai tik dabar prisivijo pokrizinį 2010 metų rezultatą, taigi ši rinka turi neabejotiną potencialą augti“, – atkreipė dėmesį R.Knyva.

2015 m. ženklų augimą demonstravo pagrindinės Europos rinkos, ypač žemyno Pietuose, kur Portugalija (+25 proc.), Ispanija (+20,9 proc.) ir Italija (+15,8 proc.) generavo dviženklius rinkos prieaugius.

Absoliučia apimčių rekordininke ES 2015 metais tapo Airija (+29 proc.).

Naujų automobilių pardavimo verslas tvirtai jautėsi ir kitose svarbiausiose Europos rinkose – Vokietijoje (3206042 vnt., +5,6 proc.), Jungtinėje Karalystėje (2633503 vnt., +6,3 proc.) bei Prancūzijoje (1917226 vnt., +6,8 proc.).

Ženklų augimą taip pat demonstravo Kipras (+25 proc.), Čekija (+20 proc.), daugiau negu 15 proc. augo ir Rumunijos bei Bulgarijos rinkos.