Lietuvoje naujų automobilių pardavimai laužo įprastines ekonomikos tiesas – skirtingai nuo blėstančių Lietuvos bendrojo ūkio vystymosi tempų šių metų tris ketvirčius lengvųjų asmeninių bei komercinės paskirties automobilių rinka stabiliai auga daugiau nei 16 proc.
Kiek tvarios tokios augimo tendencijos, ir ko tikėtis artimiausioje ateityje?
Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) surinktais duomenimis, Lietuvos naujų automobilių pardavimai išlaiko stabilų prieaugį, išskyrus šių metų vasarį bei gegužę. Todėl asociacija daro prielaidą, jog rinkoje nesijaučia neapibrėžtumo nuotaikų.
Kitaip atrodo atskirų gamintojų pasiekimai, jų sėkmė dažniausiai sietina su naujų modelių premjeromis ar ženklesniais jų atnaujinimais.
Šių metų devynių mėnesių pardavimo rezultatais lengvųjų asmeninės paskirties automobilių segmente labiausiai džiaugiasi „Opel“ (+57 proc.), „Toyota“ (+29 proc.) bei „Nissan“ (+24 proc.) atstovai, kai kuriems naujų automobilių pardavėjams didžiulių pastangų dėka pavyko padidinti pardavimus netgi kartais („Mini“, „Citroen“).
„Premium“ segmente iškilo „Lexus“ ženklo automobiliai (+43 proc.), nors vienetais jie vis dar ženkliai atsilieka nuo garsiosios vokiškos trijulės: BMW, „Audi“ ir „Mercedes“.
Tampa tradicija, kad vis daugiau „Fiat“ markės lengvųjų automobilių pasirodo tik statistinių registracijos suvestinių aukščiausiose pozicijose, bet ne Lietuvos keliuose. Tokia situacija atspindi netipinę gamintojo politiką jos gaminamų automobilių perskirstymo tarp atskirų rinkų atžvilgiu.
Lengvųjų komercinių automobilių (N1 kategorijos) rinkoje raumenis demonstruoja kiti dalyviai. Šiais metais kol kas ryškiausiai ūgtelėjo „Citroen“ (+122 proc.), „Ford“ (+58 proc.), „Renault“ (+31 proc.).
Tradiciniais rinkos lyderiais išlieka VW, „Renault“, „Fiat“ ir „Ford“ gamybos komerciniai automobiliai. Tik šiame segmente dėl mažesnio bendro skaičiaus ryškiau pasireiškia svyravimai tarp atskirų mėnesių pardavimų, kuomet į rinką patenka didesniais korporatyviniais sandoriais užsakytos transporto priemonės (šių metų sausio, liepos mėn. registracija).
Taigi, įvertindami atskiras aplinkybes bei besiklostančias tendencijas naujų lengvųjų automobilių rinkoje, LAA mano, jog esminių pokyčių artimiausiu metu neįvyks, „Dyzelgeito“ skandalas greičiausiai turės tik epizodinę įtaką atskiro gamintojo rezultatams, o metus džiaugdamiesi užbaigsime su prognozuojamu bendru 14-16 proc. prieaugiu.
